Pavyzdžiui, daugelis jų sukasi labai greitai. Taip nutinka dėl to, kad žvaigždės branduoliui traukiantis nuo tūkstančių kilometrų pradinio spindulio iki neutroninės žvaigždės dydžio, jis privalo suktis vis greičiau. Efektas primena šokėją ant ledo, kuris, sutraukęs rankas arčiau kūno, irgi ima suktis greičiau.
Visgi nežinia, kokia yra sukimosi greičio riba. Gali būti, kad naujas atradimas padės šitai išsiaiškinti, mat aptikta greičiausiai besisukanti neutroninė žvaigždė.
Stebėdami dvinarę sistemą 4U 1820–30, astronomai per penkerius metus užfiksavo 15 žybsnių rentgeno spindulių ruože. Šie žybsniai kyla, kai kompanionės medžiaga pasiekia neutroninę žvaigždę, susikaupia jos paviršiuje ir trumpam pradeda vykdyti termobranduolines reakcijas. Išskiriama energija išpučia apvalkalą ir reakcijos greitai nuslopsta, didžioji dalis medžiagos išmetama į šalis, o procesas atsikartoja po kurio laiko – šiuo atveju, keleto mėnesių.
Žybsnio šviesumas ir plazmos temperatūra leidžia apskaičiuoti šviečiančio objekto spindulį – visų žybsnių metu jis išaugdavo bent iki 50 kilometrų, o vieną kartą net iki 902 kilometrų. Tai didžiausias žinomas neutroninės žvaigždės apvalkalo išsipūtimas.
Taip pat aptiktas žybsnių šviesio svyravimas, kuris vyko 716 hercų dažniu. Kitaip tariant, žybsnio, kuris įprastai trunka keletą-keliolika sekundžių – metu šviesis šiek tiek svyravo 716 kartų per sekundę.
Svyravimai greičiausiai vyksta dėl neutroninės žvaigždės sukimosi – taigi, galima daryti išvadą, kad žvaigždė sukasi 716 kartų per sekundę sparta. Tai – sukimosi greičio rekordas.
Įdomu tai, kad ligšiolinė rekordininkė, pulsaras PSR J1748−2446ad, irgi sukasi 716 kartų per sekundę. Toks sutapimas, kad dvi greičiausios neutroninės žvaigždės sukasi identišku dažniu, atrodo labai netikėtas. Gali būti, kad iš tiesų tai nėra sutapimas, o tam tikros sukimosi greičio ribos požymis.
Šių neutroninių žvaigždžių paviršius ties pusiauju juda beveik ketvirtadaliu šviesos greičio, arba 70 tūkstančių kilometrų per sekundę. Trečia greičiausia neutroninė žvaigždė atsilieka visai nedaug – 707 kartus per sekundę.
Kol kas nežinia, ar tai tikrai fundamentali riba, galbūt susijusi su neutroninės žvaigždės gravitacinio ryšio energija, tačiau naujasis rezultatas turėtų paskatinti teorinius modelius, kuriais tokios hipotezės būtų patikrintos.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal“.
