Štai dabar mokslininkai apskaičiavo, kad gyvybei tinkama aplinka gali susidaryti negiliai po Marso paviršiumi, ledo sankaupose. Idėja remiasi analogija su Žeme: Saulės šviesa gali prasiskverbti pro ledą net keletą metrų – taigi, pavyzdžiui, užšalusiuose ežeruose augalai ne visiškai sustoja vykdyti fotosintezę.
Iš kitos pusės, ledas labai gerai sugeria energingą (pavyzdžiui, ultravioletinę) spinduliuotę bei kosminių spindulių daleles. Marse, kurio atmosfera menkai apsaugo paviršių nuo šių žalingų veiksnių, ledo sluoksnis gali sudaryti puikias šiltnamio sąlygas gyvybei išsilaikyti.
Tyrėjų skaičiavimu, vidurinėse Marso platumose arti paviršiaus esantis ledas yra tikėtiniausia vieta tokiems šiltnamiams susiformuoti. Jei ledas sumišęs su 0,01–0,1 proc. dulkių, šviesa pro jį prasiskverbtų keletą centimetrų, jei švaresnis – net iki keleto metrų.To gali pakakti sušildyti ledą tiek, kad jis ištirptų. Taip atsirastų nedideli vandens telkinukai, kuriuose galėtų gyvuoti ir mikroorganizmai.
Žinoma, pirma jiems reikėjo kažkaip atsirasti – čia nagrinėjamas scenarijus, pagal kurį kadaise Marse egzistavusi gyvybė, planetai sausėjant, pasislėpė vis mažesniuose gyvybinguose regionuose.
Vidurinėse platumose negiliai po paviršiumi plytintys ledo klodai būtų bene lengviausiai pasiekiama vieta gyvybės paieškoms visame Marse, taigi patikrinti šiuos rezultatus bus galima santykinai netrukus – jei ne artimiausios naujos misijos į Marsą metu, tai bent jau per porą dešimtmečių.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.
