Beveik tris milijardus kilometrų įveiksiantis aparatas 2030 metų balandį pasieks Jupiterio sistemą ir ketverius metus tyrinės ledinį palydovą Europą. Per šį laikotarpį planuojami 49 artimi praskridimai, kurių metu „Europa Clipper“ prie palydovo paviršiaus kartais priartės vos 25 kilometrų atstumu.
Toks misijos planas pasirinktas todėl, kad Europa patenka į Jupiterio magnetosferą, taigi skriejant arti palydovo zondą nuolat talžys stiprus energingų dalelių srautas. Jei palydovas visą laiką praleistų prie Europos, vos per keletą mėnesių jo prietaisai sugestų nepataisomai ir tektų nutraukti misiją.
Nors per tą laiką būtų įmanoma surinkti pakankamai duomenų, perduoti juos į Žemę užtruks daug ilgiau. Pasirinktas pailgų orbitų planas leis zondui rinkti duomenis tik trumpais intervalais, o ilgesnį laiką praleisti už pavojingos zonos siunčiant juos į Žemę.
Zondo tikslas – išsiaiškinti, ar Europoje yra tinkamos gyvybei sąlygos. 30 metrų skersmens zondas – didžiausias, skirtas Saulės sistemos tyrimams – nagrinės tiek Europos ledinio paviršiaus sandarą, tiek vandenyno savybes, tiek jų tarpusavio sąveiką. Taip jis ieškos požymių, kad Europoje yra energijos šaltinių ir cheminių junginių, kurie popaviršiniame vandenyne galėtų sukurti gyvybei palankias sąlygas.
