NASA, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) ir tarptautinės Saulės ciklų prognozių grupės (SCPP) atstovai apie tai paskelbė praėjusį antradienį. Grupės patvirtino, kad Saulės maksimumas jau prasidėjo, ir užsiminė, kad jis galėjo prasidėti dar prieš dvejus metus – gerokai anksčiau, nei numatė pirminės Saulės ciklo prognozės. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad Saulės aktyvumas greičiausiai išliks didelis dar maždaug metus.
„Šis pranešimas nereiškia, kad tai yra Saulės aktyvumo pikas, kurį matysime šiame Saulės cikle“, – sakė NOAA kosmoso orų operacijų direktorius Elsayedas Talaatas. Jis pridūrė, kad artimiausiais mėnesiais Saulės aktyvumas vis dar gali padidėti – todėl Žemėje gali atsirasti ryškesnių šiaurės pašvaisčių ir potencialiai žalingų Saulės audrų.
Daugelis mokslininkų, nedalyvaujančių SCPP, jau spėliojo, kad Saulės maksimumas prasidėjo anksčiau šiais metais. Tačiau SCPP tyrėjai paprastai laukia, kol praeis keli mėnesiai po to, kai Saulės aktyvumas pradeda mažėti, kad galėtų tiksliai paskelbti, kada prasidėjo Saulės maksimumas. Neįprastai ankstyvą pranešimą galėjo paskatinti kelios ekstremalios kosminės oro sąlygos per pastarąsias savaites ir mėnesius.
2019 m. gruodį, kai prasidėjo dabartinis Saulės ciklas (25 Saulės ciklas), SCPP prognozavo, kad Saulės maksimumas greičiausiai prasidės apie 2025 m. ir bus palyginti silpnas, palyginti su ankstesniais ciklais – panašiai kaip ankstesnis maksimumas per 24 Saulės ciklą, kuris buvo didžiausias 2011–2014 m. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šios pradinės prognozės buvo netikslios – kai 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje Saulės aktyvumo požymiai (pavyzdžiui, dėmių skaičius ir žybsnių dažnis) ėmė smarkiai didėti.
Praėjusių metų spalį SCPP mokslininkai paskelbė precedento neturinčią atnaujintą prognozę, kurioje numatė, kad Saulės maksimumas gali prasidėti 2024 m. pradžioje. Saulės aktyvumas „šiek tiek viršijo lūkesčius“, – naujausio pranešimo metu sakė SCPP bendrapirmininkė Lisa Upton. Tačiau pasak jos, Saulės aktyvumas nėra nebūdingas tipiškam Saulės maksimumui.
Vis dėlto 2024 m. jau dabar matomi kai kurie potencialiai rekordiniai Saulės aktyvumo rodikliai. Pavyzdžiui, rugpjūtį matomų dėmių skaičius Saulės paviršiuje pasiekė 23 metų maksimumą, įskaitant didžiausią dienos skaičių nuo 2001 m. X klasės saulės žybsnių – galingiausių sprogimų, kuriuos gali sukelti Saulė, – skaičius taip pat viršijo bet kuriuos kitus šiuolaikinius metus (nuo 1996 m.), rašo SpaceWeatherLive.com. Galingiausias iš šių Saulės sprogimų buvo spalio 3 d. įvykęs X9 klasės žybsnis, kuris buvo pats galingiausias nuo 2017 m. Saulės žybsniai į Žemę gali paleisti plazmos ir spinduliuotės debesis, vadinamuosius vainikinės masės išmetimus (CME). Jie gali sukelti geomagnetines audras, arba mūsų planetos magnetinio lauko sutrikimus, kurie dangų gali nuspalvinti pašvaistėmis.
Gegužę CME banga sukėlė intensyviausią per 21 metus geomagnetinę audrą, dėl kurios įvyko viena plačiausiai per Žemę nusidriekusių per pastaruosius 500 metų pašvaisčių. Šiais metais mūsų planetą taip pat užklupo kelios kitos stiprios geomagnetinės audros, paskutinė iš jų – spalio 10–11 d. Laikas parodys, ar Saulės aktyvumas ateinančiais metais pasieks dar didesnį lygį. Tačiau yra tikimybė, kad mūsų planetą gali užklupti dar galingesnės Saulės audros, prilygstančios 1859 m. Carringtono įvykiui – kas gali paveikti antžeminę infrastruktūrą, sukelti plataus masto radijo ryšio sutrikimus ir priversti palydovus nukristi atgal į Žemės atmosferą, rašo „Live Science“.
