Praėjusią savaitė Europos kosmoso agentūros (EKA) erdvėlaivis „Hera“ buvo paleistas „SpaceX Falcon 9“ raketa. „Hera“ skris daugiau nei metus, kad pasiektų asteroidą Didymosą, kuris 2022 m. buvo NASA DART (angl. Double Asteroid Redirection Test) misijos taikinys. Misijos metu į 160 metrų skersmens asteroido palydovą (mėnulį) Dimorphosą daugiau nei 20 000 km per val. greičiu įsirėžė kosminis aparatas.
Misijos tikslas buvo išsiaiškinti, kiek šis smūgis pakeitė asteroido trajektoriją – kad ateityje būtų galima apsisaugoti nuo kosminių uolienų grėsmės, naudojant tą patį metodą.
Dinozaurai neturėjo galimybės nukreipti prieš 66 mln. metų Čiksulubo asteroido – ir jis juos pražudė.
2026 m. pabaigoje Dimorphosą pasiekęs kosminis aparatas „Hera“ atliks susidūrimo vietos tolimajame kosmose tyrimą, kad tiksliai nustatytų, kas nutiko po sprogstamo DART smūgio į Dimorphosą. Jis naudos savo mikropalydovus, kad priartėtų prie asteroido palydovo, taip pat daugybę įmontuotų jutiklių, kad nustatytų visus požymius – pradedant įtrūkimais centrinėje palydovo struktūroje ir baigiant aplink jį plūduriuojančių dulkių sudėties įvertinimu.
Visa tai – dalis planų, kuriais siekiama, kad žmonija iki 2030 m. būtų pasirengusi kovoti su pražūtingais asteroidais.
„Tai nėra abstrakti rizika, su kuria susiduriame, tai yra realybė – mūsų Žemė yra bombarduojama įvairiais objektas“, – sakė EKA atstovas Rolfas Densingas.
EKA asteroidų duomenų bazėje yra 36 000 objektų, kurių skersmuo didesnis nei 100 metrų, o 1668 iš jų yra įtraukti į stebimų objektų sąrašą, nors kol kas nė vienas iš jų nėra laikomas pražūtingu žmonijai.
Tačiau tai nereiškia, kad mums niekas negresia.
2013 m. virš Čeliabinsko (Rusija) netikėtai praskriejęs meteoritaas sprogo ir sužeidė apie 1000 žmonių – tai parodė, kokią žalą gali padaryti net ir palyginti nedidelis kosminis akmuo, praskriejęs dangumi netoli miesto.
Tas meteoritas buvo tik apie 18 metrų skersmens. Jei į Paryžiaus, Londono ar Berlyno centrą trenktųsi kažkas vos šiek tiek didesnis, poveikis būtų katastrofiškas. Čiksulubo skersmuo buvo daugiau nei 10 km.
Kosminis aparatas „Hera“, pavadintas graikų santuokos deivės vardu, yra pirmas žingsnis siekiant užkirsti kelią katastrofai.
Naktinis budėjimas
Iki šiol dažniausiai mokslininkai apie artėjantį asteroidą sužinodavo maždaug prieš 10 valandų iki galimo susidūrimo, pasakoja EKA Kosminių nuolaužų biurui Vokietijoje vadovaujantis Holgeris Kragas.
To laiko toli gražu nepakaktų evakuoti miestą, jau nekalbant apie kontrsmūgio suplanavimą.
Iki 2030 m. siekiama šį laiką pailginti iki trijų savaičių, sukonstravus tris specialius teleskopus, galinčius nuolat skenuoti kosmosą. Vienam iš jų jau skirtas finansavimas ir jis turėtų pradėti veikti kitais metais Italijoje. Antrasis bus pastatytas Čilėje, o trečiasis – Australijoje, teigia H. Kragas.
Šią pasaulinę išankstinio perspėjimo sistemą ilgainiui galėtų papildyti palydovai kosmose, kurie padėtų išplėsti stebimą teritoriją ir padėtų dar anksčiau nustatyti potencialią grėsmę, kad būtų galima pasirengti realiai DART tipo misijai.
Mokslininkai jau žino, kad NASA DART zondo smūgis buvo daug efektyvesnis, nei tikėtasi. Pasak NASA, laikas, per kurį Dimorphosas apskrieja didesnį asteroidą Didymosą, sutrumpėjo daugiau kaip 32 minutėmis.
Išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko, labai svarbu – kad vieną dieną, kai žmonijai grės pavojus, tai būtų galima pakartoti.
Kai 2026 m. pabaigoje kosminis aparatas „Hera“ pasieks asteroidą, jame sumontuoti prietaisai galės nustatyti, kaip stipriai asteroido palydovas yra pažeistas, sudaryti jo struktūros žemėlapį ir padaryti išvadą, ar DART smūgis sukėlė riziką, kad mažesnysis asteroidas suskils į gabalus – nes tai taip pat gali būti pavojinga.
Ilgalaikis tokių NASA misijų tikslas – užkirsti kelią žmonijos išnykimo dėl asteroido grėsmei.
Parengta pagal „Politico“.
