X9.05 Saulės žybsnis piką pasiekė ketvirtadienį, 15 val. 10 min Lietuvos laiku ir sukėlė trumpųjų bangų radijo ryšio sutrikimus Afrikoje ir Europoje, t. y. išsiveržimo metu Saulės apšviestoje Žemės dalyje.
Saulės blyksnis kilo iš Saulės dėmių grupės AR3842, kuri jau anksčiau buvo patraukusi astronomų dėmesį. Spalio 1 d. toje pačioje Saulės dėmių srityje įvyko galingas X7,1 Saulės žybsnis ir nutiko vainikinės masės išmetimas (CME) – plazmos ir magnetinio lauko pliūpsnis – kuris šiuo metu skrieja Žemės link. Tikimasi, kad ši CME Žemę pasieks tarp spalio 3 ir 5 d. ir galbūt sukels plataus masto pašvaistes.
Visa tai gali būti puiki žinia pašvaisčių medžiotojams, nes CME gali sukelti geomagnetines audras, kurios savo ruožtu gali lemti smarkiai sustiprėjusius pašvaisčių pasirodymus. „Šiuo metu tikiuosi, kad smūgis į Žemę įvyks 5 d. pabaigoje – 6 d. pradžioje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo kosmoso orų prognozių specialistė ir meteorologė Sara Housseal.
CME perneša elektringas daleles (jonus) ir susidūrusios su Žemės magnetosfera, gali sukelti geomagnetines audras. Šių audrų metu jonai sąveikauja su Žemės atmosferoje esančiomis dujomis, išskirdami šviesos pavidalo energiją. Šiaurės pusrutulyje šis reiškinys vadinamas šiaurės pašvaiste, arba aurora borealis, o Pietų pusrutulyje – pietų pašvaiste, arba aurora australis.
Trumpųjų bangų radijo transliacijos Europoje ir Afrikoje nutrūko dėl Saulės žybsnio spinduliuotės, kuri pasiekė Žemę ir jonizavo viršutinius atmosferos sluoksnius. Ši jonizacija sukuria tankesnę aplinką, per kurią sklinda aukšto dažnio trumpųjų bangų radijo signalai, palengvinantys tolimąjį ryšį. Kai šios radijo bangos sklinda per jonizuotus (elektriškai įkrautus) sluoksnius, jos praranda energiją dėl dažnesnių susidūrimų su elektronais, todėl radijo signalai gali susilpnėti arba būti visiškai sugerti.
Šis įvykęs rekordinis Saulės žybsnis yra kol kas galingiausias per šį Saulės ciklą. Tiesą sakant, tai buvo galingiausias Saulės žybsnis per pastaruosius septynerius metus. 2017 m. rugsėjį – ankstesnio Saulės ciklo mažėjimo fazėje – buvo užfiksuoti du milžiniški X13,3 ir X11,8 stiprumo žybsniai.
Saulės žybsniai pagal dydį skirstomi į skirtingas klases, o X klasės žybsniai yra galingiausi. M klasės žybsniai yra 10 kartų silpnesni už X klasės, po jų seka C klasės žybsniai, kurie yra 10 kartų silpnesni už M klasės žybsnius. B klasės žybsniai yra 10 kartų silpnesni už C klasės, o A klasės žybsniai yra 10 kartų silpnesni už B klasės ir neturi pastebimo poveikio Žemei. Kiekviena klasė dar skirstoma skaičiais nuo 1 iki 10 (o X klasės žybsniai – ir daugiau).
Kaip rašoma meteorologo Gyčio Valaikos administruojamoje „Facebook“ paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, orų modelių skaičiavimai rodo, kad atmosferos slėgis Lietuvoje pakils ir giedresnio dangaus šį savaitgalį bent dalyje šalies bus, tad bent kai kur pamatyti šiaures pašvaistę tikimybė yra.
Parengta pagal Space.com
