Žvaigždės liekana, baltoji nykštukė T Coronae Borealis, kuri maitinasi medžiaga iš netoliese esančios raudonosios žvaigždės milžinės, jau atkreipė į save dėmesį, kay jos ryškumas prieš ankstesnį jos sužibėjimą 1946 m. sumažėjo. Astronomai kol kas tiksliai nežino, kas lėmė šį kritimą, tačiau jie teigia, kad tik laiko klausimas, kada ji sprogs kaip įspūdinga nova. „Mes žinome, kad ji sprogs – tai labai akivaizdu“, – sako Vilanovos universiteto (JAV) astronomijos ir astrofizikos profesorius Edwardas Sionas.
Šis nepaprastas renginys yra svarbus ne tik dangaus stebėtojams. Astronomai skyrė daugybę brangiai kainuojančio antžeminių ir kosminių teleskopų laiko, kad sukataloguotų visas įmanomas detales ir sužinotų daugiau apie novas, kurių dinamika išlieka miglota – nes per kelis dešimtmečius buvo užfiksuoti tik keli sprogimai. T Coronae Borealis – sutrumpintai T Cor Bor – priklauso elitiniam dešimties pasikartojančių novų, žinomų mūsų gimtojoje galaktikoje, klubui, kuris suteikia astronomams retą galimybę iš arti tyrinėti žvaigždės liekanas, kai jos praryja tiek medžiagos, kad susprogsta.
Astronomai teigia, kad šio įvykio metu gautos įžvalgos ilgainiui bus panaudotos kuriant žvaigždžių veikimo modelius.
NASA Fermi gama spindulių kosminis teleskopas stebi T Cor Bor kiekvieną dieną, ir dažniausiai – kas kelias valandas. Kai tik nova išsiveržia, gama spinduliuotė smarkiai padidėja kartu su panašiu novos ryškumo šuoliu, todėl astronomai gali nustatyti, kaip greitai po išsiveržimo įkaista medžiaga ir kaip greitai ji pasišalina iš baltosios nykštukės. Mokslininkai taip pat nori daugiau sužinoti apie tai, kaip smūginės bangos sklis per erdvę akimirką po sprogimo, kurio ypatumai nėra labai gerai išaiškinti.
„Paprastai tai, kas vyksta su šiomis baltosiomis nykštukėmis, trunka taip ilgai, kad daugiau niekada to nepamatysime“, – aiškina Fermi teleskopo projekto mokslininkė Elizabeth Hays.
T Cor Bor išsiveržimų dažnumas per įprastą žmogaus gyvenimo trukmę daro jį unikaliu pavyzdžiu, kurį dar labiau išskirtiniu daro tai, kad prieš 80 metų – kai buvo paskutinis šios novos išsiveržimas – kosmose nebuvo rentgeno ir gama spindulių teleskopų.
„Man labai įdomu pamatyti, kaip ji atrodo – čia yra daug pirmųjų įvykių“, – teigia E. Hays..
Be Fermi teleskopo, nuo įprastų stebėjimų grafikų į T Cor Bor stebėjimą bus nukreiptas Jameso Webbo, „Swift“ ir „INTEGRAL“ kosminiai teleskopai, taip pat antžeminis Labai Didelis Masyvas (angl. Very Large Array) Naujojoje Meksikoje – kad galėtų stebėti įvykį jo piko metu. Kartu jie pirmą kartą užfiksuos novą įvairiuose bangų ilgiuose. „Kai nutinka kas nors įdomaus, vyksta glaudus bendradarbiavimas, – teigia E. Hays.
Įvykis bus matomas plika akimi tik pirmąsias kelias dienas, gama ir rentgeno spindulių teleskopais – kelis mėnesius, o radijo teleskopais – dar kelerius metus. Tokie ilgalaikiai sprogimo pasekmių stebėjimai gali atskleisti, kaip sprogimas plito laikui bėgant ir kaip sąveikavo su lydinčiąja raudonąja žvaigžde milžine. Astronomai taip pat atidžiai stebės, kaip sprogimas baigiasi. Bet kokie pakeliui nutikę „smūgiai“ atskleistų intriguojančių užuominų apie tai, kaip nova sąveikauja su ją lydinčios žvaigždės vėju, sako E. Hays.
Nors sprogimas ir bus stiprus, „jis pakankamai toli, kad mūsų nepaveiktų“, ramina E. Sionas.
Taigi, galime tiesiog žiūrėti aukštyn ir mėgautis kosminiu šou, rašo Space.com.
