Naujame tyrime teigiama, jog taip. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kuriose Žemės vietose prieš 465–425 milijonus metų nukrito krito daugiausiai asteroidų. Tuo metu asteroidų smūgių į Žemę dažnumas buvo gerokai didesnis, nei anksčiau ar vėliau. Be to, tuo metu susiformavusiose nuosėdinėse uolienose randama daug daugiau L chondritais vadinamų liekanų, nei kitu metu.
Seniau buvo teigiama, kad dažnesni smūgiai kilo dėl to, kad kažkur Asteroidų žiede subyrėjo asteroidas, davęs pradžią L chondritams. Tačiau naujojo tyrimo autoriai parodė, kad 21 žinomas šio laikotarpio krateris randamas vietose, kurios tuo metu nuo pusiaujo buvo nutolusios mažiau nei 30 laipsnių. Tuo tarpu net 70 proc. tuometinės Žemės sausumos nuo pusiaujo buvo nutolusios toliau.
Tikimybė, kad asteroidai, lekiantys tiesiai iš Žiedo, sukris į Žemę taip arti pusiaujo, lygi maždaug keturioms milijonosioms procento dalims. Akivaizdu, kad reikalingas koks nors kitas paaiškinimas.
Mokslininkų teigimu, į Žemę turbūt atlėkė tik vienas, didokas, asteroidas ir lėkdamas labai arti planetos, subyrėjo į šipulius. Kai kurios nuolaužos nukrito iškart, o kitos suformavo žiedus, kurie išsilaikė apie 40 milijonų metų.
Iš žiedų krentantys meteoritai tikrai turėtų nusileisti arti pusiaujo. Įdomu, kad žiedų hipotezė paaiškina dar vieną tuometinės Žemės savybę: apledėjimą prieš 445 milijonus metų. Žiedų metamas šešėlis atvėsino planetą, todėl galiausiai ji praktiškai visa pasidengė ledu. Žiedams pranykus, Saulės šviesa netruko ištirpdyti ledynų, todėl apledėjimas truko palyginus neilgai, tik apie 1,4 milijono metų.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
