Pagrindinės programos, kurios sukurtos Europoje yra dvi – per Europos kosmoso agentūrą sukurta „Galileo“ ir Europos Komisijos valdoma bei kontroliuojama „Copernicus“. „Galileo“ programa yra Europos pasaulinė palydovinės navigacijos sistema, teikianti vietos, navigacijos ir laiko informaciją įvairiems viešiems bei privatiems naudotojams.
Jos infrastruktūrą sudaro palydovų masyvas ir antžeminių stočių tinklas. Nurodoma, kad ja visame pasaulyje naudojasi apie 2 milijardai žmonių. „Copernicus“ – Žemės stebėjimo programa, kurią vykdant stebima planeta ir jos aplinka. Pagal šią programą teikiamos palydovų Žemės stebėjimo ir in situ (ne palydovų) duomenimis grindžiamos informacinės paslaugos. Eigirdas Sarkanas, Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas, pažymi, kad abi šios programos nėra pritaikytos gynybai, nors ir gali būti.
„Nesinori, kad kosmosas būtų išimtinai pritempinėjamas tik prie gynybos. Nes nepaisant to, kad tai tikrai yra integrali gynybos dalis – tai yra gerokai daugiau“, – Žinių radijui nurodė jis. Vis tik geopolitinė situacija paragino pasistūmėti trečiojo svarbaus Europai projekto klausimu – „IRIS2“. Daugiaorbitinė šimtų palydovų sistema, teikianti saugius vyriausybinius ryšius (GOVCOM) ir komercinius plačiajuosčio ryšio – iš esmės atsakas amerikietiškajam „Starlink“, sako E. Sarkanas.
„IRIS2 programa (...) yra atsakas „Starlink“, kuris, natūralu, ir toje pačioje Europos konkurencingumo ataskaitoje yra minimas N kartų kaip tam tikras pavyzdys, kodėl, šiuo atveju, JAV su „Space X“ priešakyje, gerokai labiau pirmauja. Tokių panašių idėjų turi lygiai taip pat ir Kinija, kuri nori savo palydovų spiečių išplėsti iki kelių dešimčių tūkstančių palydovų.
Tokių nori ir tas pats „Space X“ su „Starlink“. „IRIS2“ (...) pirminė mintis ir buvo, kad ji turėtų tapti atsaku saugiai komunikacijai. Bet kai prasidėjo plataus masto karas Ukrianoje, tas požiūris į „IRIS2“ pasikeitė – visi suprato, kad turime turėti ir saugumo užtikrinimo elementą toje pačioje programoje. Iš tiesų tam tikras pokytis galvoje tiek ES, tiek Europos kosmoso agentūroje, kuri, beje, ir bus atsakinga už šito projekto įgyvendinimą, iš tiesų pasikeitė – ir mes matome, kad pirmiausia tarsi dedamas akcentas ant saugumo dalies, ir tik vėliau ryšio“, – kalbėjo pašnekovas.
Šioje konkurencinėje kovoje dėl kosmoso technologijų kol kas pirmauja JAV, kuri į kosmoso sritį investuoja milžiniškus pinigus. Bet, anot E. Sarkano, yra ir kitas veiksnys, lemiantis ES atsilikimą nuo amerikiečių čia.
„Mano supratimu, mūsų atsilikimas, jis yra grįstas tuo, kad nuolat yra lyginama JAV, yra lyginama Kinija ir yra lyginama Europos Sąjunga. Tai mes puikiai suprantame, kad JAV ir Kinija yra ta pati valstybė – JAV yra JAV, Kinija yra Kinija. Europos Sąjunga nėra vienas bendras darinys, nes yra daug ir begalės skirtingų interesų. Natūralu, kad tuos interesus reikia susiderinti – ir kol tu juos deriniesi, tas atsilikimas, automatiškai, ir atsiranda.
Iš to kyla ir lėšų poreikis, kurio, akivaizdu, kad trūksta – visos ES biudžetas, palyginus su Kinija, jau irgi atsilieka; su JAV – apskritai, nėra ką lyginti; bet niekada ir nebuvo galima lyginti, nes JAV investicijos į kosmosą yra didžiulės. Kinija, žinoma, irgi yra išskirtinė – visų pirma tai socialistinė šalis (..). Viskas, kas yra susiję su kosmosu Kinijoje – yra tiesiogiai susiję su gynyba (...).
Atliepiant Europos konkurencingumo ataskaitą yra labai svarbu turėti ir bendrą kosmoso rinką – nes, natūralu, kad esame priklausomi nuo daug ko. Mes – turiu galvoje Europą. Mes turime jau vėl raketas nešėjas, kurios gali paleisti didelius palydovus ir spečius į kosmosą, tačiau visai neseniai „Galileo“ paleidinėjo du naujus palydovus, kurie buvo paleisti su tuo pačiu „Space X“. Tai čia yra pavyzdys, kur mes atsiliekame, kur trūksta to konkurencingumo ir kur mes iš tiesų nuo JAV atsiliekam“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė ekspertas.
