Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sergejus Belousko paskelbė užmaskuotą įspėjimą komercinėms kosmoso bendrovėms, kurias apkaltino kišimusi į Kremliaus „vidaus reikalus“ ir pridūrė, kad gali būti imtasi atsakomųjų veiksmų. Per Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje surengtą kosminės erdvės saugumo konferenciją A. Belousko užsipuolė šiuos vadinamuosius Ukrainos pasipriešinimo rėmėjus.
S. Belousko pranešimas pabrėžė, kad Rusija gali karo metu panaudoti kontrkosminę ginkluotę, kad nusitaikytų į Vakarų kosmoso įmones, kurios daugiausia teikia humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Kai Maskva pradėjo bombardavimo kampanijas, siekdama sunaikinti Ukrainos interneto infrastruktūrą, Elonas Muskas pradėjo skubiai gabenti į šalį dešimtis tūkstančių „SpaceX Starlink“ siųstuvų į ligonines, universitetus ir bombų slėptuves, o taip pat įjungė savo plačiajuosčio ryšio palydovų flotilę.
Kaip rašo „Forbes“, trukdymas Maskvos mėginimams užblokuoti Ukrainą geležine uždanga įsiutino Kremliaus vadovybę, ir Vladimiras Putinas ėmė siųsti savo patikėtinius, kad šie įspėtų apie galimus kontrsmūgius prieš šiuos kosminius Vakarų pagalbininkus.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Voroncovas ugningose kalbose JT susirinkimuose Ženevoje ir Niujorke perspėjo, kad Rusijos gynybos pajėgos gali nusitaikyti net į civilinius palydovus.
Maždaug tuo pačiu metu Elonas Muskas savo biografui papasakojo, kad Rusijos ambasadorius JAV jam asmeniškai sakė, jog Ukrainos pasipriešinimo kovotojai, naudodami „Starlink“ technologiją, gali priversti Maskvą atsakyti taktiniais branduoliniais ginklais, o Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas esą net pagrasino pačiam E. Muskui už pagalbą Ukrainos „fašistinėms pajėgoms“.
Tada Amerikos žvalgybos agentūros atskleidė slaptą Kremliaus projektą iškelti į orbitą erdvėlaivius su branduolinėmis galvutėmis ir persekioti sąjungininkų palydovus.
Naujoji grasinimų serija, kurią Sergejus Belousko paskelbė JT Tautų rūmuose, „turėjo tą patį perspėjimo ir (arba) užslėpto grasinimo atspalvį, kurį kiti Rusijos pareigūnai naudojo dėl „Starlink“ ir Vakarų komercinių kosmoso sistemų, naudojamų Ukrainoje ir aplink ją“, – interviu „Forbes“ sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Secure World Foundation“ vyriausioji kosmoso saugumo ir stabilumo direktorė Victoria Samson.
Fondo, kuris buvo vienas iš pasaulinės kosmoso konvencijos rėmėjų, pagrindinė misija – bendradarbiauti su vyriausybių vadovais, tarptautinėmis organizacijomis, mokslininkais ir analitiniais centrais visame pasaulyje siekiant skatinti „taikų kosmoso naudojimą, naudingą Žemei ir visoms jos tautoms“, o V. Samson – viena geriausių JAV kosmoso saugumo mokslininkių – JT susitikime, kurio tikslas yra užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms kosmose, atliko moderatorės vaidmenį.
Ironiška, bet S. Belousko ir jo rėmėjai Kremliuje metė naujausią iššūkį Vakarų kosmoso pajėgoms ir veikėjams konklavoje, kurios tikslas – užkirsti kelią „grasinimui jėga ar jos naudojimui kosmose“ ir „ginklų dislokavimui kosmose“.
Rusijos atstovo grasinimai „atrodo, atkartoja ankstesnius Rusijos vyriausybės pareigūnų komentarus“, – teigia pasaulyje pirmaujančios kosminių laivų sekimo bendrovės „LeoLabs“ vyresnysis techninis bendradarbis Darrenas McKnightas. Jis atliko pagrindinį vaidmenį Ženevos kosminėje asamblėjoje, apibūdindamas technologinius šuolius, dėl kurių patobulėjo erdvėlaivių stebėjimas ir jų galimas vaidmuo būsimose ginklų kontrolės ir nusiginklavimo priemonėse.
Silicio slėnyje įsikūrusi „LeoLabs“ yra pirmaujanti pasaulinio fazinių matricų radarų tinklo operatorė, nuolat skenuojanti žemą Žemės orbitą ir stebinti daugiau kaip 20 000 ten skraidančių objektų – nuo panaudotų raketų pakopų iki palydovų nuolaužų – ir įspėjanti erdvėlaivių operatorius apie galimus būsimus susidūrimus.
Šis „gyvasis orbitų aktyvumo žemėlapis“, kuriame radarų vaizdai derinami su dirbtinio intelekto priemonėmis, leidžiančiomis visą parą numatyti gresiančius pavojus, tikriausiai jau padėjo išvengti daugybės susidūrimų, o „LeoLabs“ taip pat padėjo nubrėžti saugią Tarptautinės kosminės stoties trajektoriją, kai ji skrieja per orbitinius „minų laukus“, sukurtus ankstesnių raketų smūgių, įskaitant Rusijos sunaikintą sovietinį palydovą invazijos į Ukrainą išvakarėse.
D. McKnightas nurodė, kad praėjus kelioms valandoms ir dienoms po Maskvos raketų atakos prieš komunistinių laikų palydovą „Cosmos 1408“, „LeoLabs“ sudarė žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos galimai susikertančios orbitos, kuriose galėjo atsirasti šrapnelių debesis, susidaręs dėl Rusijos preišpalydovinio smūgio.
Aviacijos ir kosmoso inžinierius, knygos „Artificial Space Debris“ bendraautorius D. McKnightas vadovavo skubiems „LeoLabs“ skaičiavimams, kurių metu buvo siekiama sudaryti sprogimo žemėlapį ir nustatyti mirtinų raketų skeveldrų, skriejančių septynis kartus didesniu greičiu nei kulka, sklidimą aplink planetą ir keliančių grėsmę viskam, kas atsiduria jų skrydžio trajektorijoje.
Jo teigimu, Rusijos įvykdytas robotizuotas kosminio laivo „Cosmos“ sunaikinimas kėlė grėsmę „visoms kosmosą naudojančioms tautoms“.
„Per ateinančius kelerius metus ar dešimtmečius daugumai žemoje Žemės orbitoje esančių palydovų kils tam tikra potenciali susidūrimo rizika dėl „Cosmos 1408“ sunaikinimo, – ataskaitoje, paskelbtoje praėjus vos kelioms dienoms po smūgio, nurodė D. McKnightas. – Nors bet koks rusų priešpaldovinės atakos bandymas yra baisi idėja, šis bandymas įvyko vienoje iš blogiausių įmanomų orbitų.“
Pasak jo, Rusija savo palydovą susprogdino „mažiau nei 100 km virš Tarptautinės kosminės stoties“ ir mažiau nei 100 km žemiau kelių komercinių palydovų flotilių, įskaitant „Starlink“.
Iškart po smūgio NASA nurodė visiems Tarptautinėje kosminėje stotyje esantiems astronautams pasislėpti savo prisišvartavusiose kapsulėse – tam atvejui, jei stotį pažeistų šrapneliai.
Bet koks naujas Kremliaus priešpalydovinis išpuolis prieš Vakarų palydovus taip pat gali paskatinti TKS kosminius laivus ruoštis skubiai evakuacijai – net jei D. McKnightas ir jo „LeoLabs“ komanda suskubs nustatyti naujus susidūrimų orbitoje pavojus ir riziką, teigia „Forbes“.
Pasak NASA eksperto Jameso Cooney, kuris vadovavo tyrimui, skirtam TKS ir jos galimybėms išvengti susidūrimų, NASA mokslininkai parengė sudėtingas veiksmų gaires, jei Tarptautinei kosminei stočiai iškiltų palyginti didelė tikimybė susidurti su kosmine šiukšle.
Jo teigimu, susidūrimas su nuolauža „gali būti katastrofiškas“ arba „misijos pabaiga“ stočiai – ir gali kelti pavojų visos jos įgulos gyvybei.
Vandenbergo kosminių pajėgų bazėje Kalifornijoje dirbantys pareigūnai stebi vyriausybės radarų sekimo sistemą, kurią valdo JAV kosmoso vadovybė, ir nuolat lygina TKS trajektoriją su visais kitais sekamais objektais žemoje Žemės orbitoje.
Jie įjungia pavojaus signalą, „jei prognozuojama, kad per artimiausias 72 valandas kas nors praskries ±2 km (vietinė vertikalė) x 25 km x 25 km (vietinė horizontalė) ribose“, – nurodoma NASA Skrydžių operacijų direktorate.
Esant didelei susidūrimo tikimybei, skrydžio dispečeriai įsako atlikti „nuolaužų išvengimo manevrą“ – naudojant stoties variklius pakeisti jos trajektoriją tiek, kad būtų išvengta kontakto su artėjančiu kosminiu objektu.
Per didelės rizikos susidūrimus visiems astronautams įsakoma persikelti į kosminių skrydžių kapsules – tai yra avarinis protokolas, kuris buvo panaudotas po paskutinės Rusijos priešpalydovinės misijos.
Kadangi kaip TKS varikliai naudojamas prisišvartavęs Rusijos laivas „Progres“, bet kokį nurodymą išvengti susidūrimo turi vykdyti skrydžio dispečeriai Hiustone ir Maskvoje, aiškina J. Cooney – o tai rodo, kad sistema gali turėti katastrofiškų trūkumų.
Buvęs Rusijos kosmoso agentūros vadovas, kuris asmeniškai grasino Elonui Muskui susidorojimu už tai, kad jis suteikė Ukrainai „Starlink“ stotis, taip pat vienu metu įspėjo, kad gali staiga atšaukti stotyje prisišvartavusį erdvėlaivį „Progress“.
Jis grasino, kad be šio laivo, kuris periodiškai pakelia TKS į stabilią orbitą, stotis gali nukristi ant JAV arba Europos.
Kyla klausimas, ar jei Rusijos vyriausiasis vadas įsakytų surengti ASAT ataką prieš „SpaceX“ palydovus, kuri tuo pat metu keltų pavojų Tarptautinei kosminei stočiai, misijų dispečeriai Maskvoje atsižvelgtų į amerikiečių kolegų prašymus atlikti susidūrimo išvengimo manevrus, kad išgelbėtų stotį – ir ar „Roskosmos“ komanda apskritai turėtų tokią laisvę V. Putino karo metu?
