Šį „besišypsantį“ darinį sudaro pora kraterių, kurie primena akis, ir senovinių druskos sankaupų žiedai.
Šios nuosėdos yra vandens telkinio, kuris seniai išdžiūvo, liekanos. Į besišypsantį veidą panašią liekaną įmanoma pamatyti tik žiūrint infraraudonųjų spindulių kamera.
„Šios nuosėdos, senovinių vandens telkinių liekanos, gali rodyti gyvenamąsias zonas, buvusias prieš milijardus metų“, – sakė nuotrauką padariusi Europos kosmoso agentūra (EKA).
Mokslininkai tiksliai nežino, kokio dydžio yra ši „šypsenėlė“, tačiau ji yra viena iš 965 kitų Marso paviršiuje neseniai kataloguotų druskų sankaupų, kurių dydis svyruoja nuo 300 m iki 3 km skersmens.
Druskų telkiniai – tai planetos paviršiuje esančios druskos – arba chlorido – sankaupos. Marse jos yra senovinių vandens telkinių, kurie išdžiūvo, kai planetoje prieš daugelį amžių įvyko dideli klimato pokyčiai, liekanos.
Pasak EKA, prieš išnykstant paskutiniams Marso skysto vandens telkiniams, juose galėjo būti „prieglobstis“ mikrobinei gyvybei.
Šie telkiniai turėjo būti itin sūrūs, todėl juose kadaise gyvenusių mikrobų liekanos gali būti išlikusios iki šių dienų.
EKA šį vaizdą užfiksavo naudodama savo „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris nuo 2016 m. matuoja metano ir kitų dujų kiekį Marso atmosferoje, kad padėtų mokslininkams suprasti galimą biologinę ar geologinę veiklą Raudonojoje planetoje.
Įprastai Marso paviršiuje esančios druskų sankaupos yra nematomos. Tačiau orbitinio aparato infraraudonųjų spindulių kameros leidžia pamatyti juos švytinčius rausvai arba violetine spalva – taip buvo užfiksuota ir ši „šypsenėlė.“
Nuotrauka paskelbta kaip tyrimo dalis žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Daily Mail“.