Keturi įgulos nariai orbitoje aplink Žemę praleis iki penkių dienų, o trečiąją dieną vyks dviejų narių išėjimas į atvirą kosmosą. Šio pasivaikščiojimo metu visame erdvėlaivyje maždaug dviems valandoms bus sumažintas slėgis. Laive likę du įgulos nariai taip pat turės dėvėti skafandrus.
Tai skiriasi nuo kitų šiuolaikinių išėjimų į atvirą kosmosą tuo, kad įprastai įrengiamas šliuzas, kuris atitveria erdvėlaivio vidų nuo kosmoso vakuumo. Šioje misijoje naudojamoje „Crew Dragon“ kapsulėje nėra šliuzo, todėl ji panaši į ankstyvųjų kosminių skrydžių, vykusių septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, laikus. Be to, visus ankstesnius išėjimus į atvirą kosmosą vykdė profesionalūs valstybių rengti astronautai, o „Polaris Dawn“ įgula yra privatūs civiliai.
Riziką didina ir tai, kad kosminiai kostiumai yra naujos konstrukcijos (nors ir kruopščiai išbandyti Žemėje), ir kad skrydžio metu bus skrendama toliau nuo Žemės, nei bet kuris žmogus buvo nukeliavęs nuo 1972 m., kai baigėsi „Apollo“ programa.
Skrydžio vadas – Jaredas Isaacmanas, „SpaceX“ programos „Polaris“ vadovas ir vienas iš jos milijardierių finansuotojų. Likusią įgulos dalį sudaro į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų lakūnas bandytojas Scottas Poteetas ir „SpaceX“ inžinierės Sarah Gillis bei Anna Menon.
Speciali skrydžio metu naudojama „Crew Dragon“ kapsulė pavadinta „Resilience“, ir ji skraidinama trečiąkart į kosmosą kylančia „Falcon 9“ raketa. Daugkartinio naudojimo „Falcon 9“ pirmoji pakopa grįžo į Žemę ir nusileido „SpaceX“ bepiločiame laive „Just Read The Instructions“ Atlanto vandenyne.
Bendrovės „SpaceX“ kapsulės „Crew Dragon“ taip pat naudojamos astronautams ir atsargoms gabenti į Tarptautinę kosminę stotį ir iš jos, o viena iš jų 2025 m. pradžioje parskraidins į Žemę įstrigusius NASA astronautus Butchą Wilmore'ą ir Sunitą Williams, kuriems kilo problemų su juos iškėlusiu „Boeing Starliner“, rašo „New Scientist“.
