1977 m. rugpjūčio 15 d. Ohajo valstijos universitete esantis radijo teleskopas „Big Ear“ užfiksavo trumpą, galingą radijo bangų pliūpsnį su neįprastai siauru dažnių diapazonu, panašiu į atominio vandenilio natūralaus spinduliavimo dažnį. Tokio spinduliavimo negalėjo sukelti jokie žinomi astronominiai procesai, todėl teleskopu dirbęs astronomas Jerry Ehmanas raudonu rašikliu ant atspausdintos signalo vizualizacijos užrašė frazę „Wow!“.
Dabar garsusis „Wow!“ signalas per kelis dešimtmečius nuo jo pastebėjimo buvo sunkiai paaiškinamas. Kai kurie žmonės teigė, kad, nesant įtikinamesnio paaiškinimo, signalą galėjo sukurti padaryti pažangi ateivių civilizacija. Astronomai taip pat kėlė mažiau egzotiškas idėjas – pavyzdžiui, kad greitai judančios kometos išleidžia vandenilio dujų debesis, tačiau buvo neaišku, kaip jos galėtų sukurti pakankamai stiprų signalą.
Dabar Puerto Riko universiteto Arecibo observatorijoje dirbantis Abelis Méndezas su kolegomis pastebėjo panašius signalus, susiformuojančius iš vandenilio atomų debesų, esančių priešais raudonąsias nykštukines žvaigždes mūsų galaktikoje. Nors šie signalai ne tokie stiprūs kaip originalus „Wow!“ signalas, A. Méndezas ir jo komanda mano, kad galingas šviesos šaltinis, esantis už debesų (pavyzdžiui, labai magnetinės neutroninės žvaigždės – magnetaro – žybsnis), galėtų paskatinti vandenilio atomus išskirti mikrobangų spinduliuotės pluoštą, vadinamą maseriu.
Į „Wow!“ panašių signalų A. Méndezas pradėjo ieškoti tada, kai suprato, kad 2020 m. sugriuvusio Arecibo teleskopo ir „Didžiosios ausies“ teleskopo eksperimentinė įranga yra panaši. Tyrėjas ir jo komanda jau anksčiau ieškojo signalų iš netoliese esančių raudonųjų nykštukių – vykdydami projektą, kuriuo ieškota gyvenamų egzoplanetų – todėl jie peržiūrėjo šiuos duomenis ir rado daugybę pavyzdžių, kurie savo dažnių diapazonu buvo nepaprastai panašūs į „Wow!“ signalą.
„Signalai, kuriuos aptikome iš šių debesų, yra ne tokie ryškūs, nes jų neapšviečia magnetaras, – sako A. Méndezas. – Bet paskaičiavus, jie taptų daug, daug ryškesni [jei juos pašviestų magnetaras]“.
Nors astronomai kosmose yra pastebėję maserius, kilusius iš vandenilio molekulių – tarpusavyje susijungusių vandenilio atomų porų – jie niekada nematė maserio iš atominio vandenilio debesies – o būtent to reikėtų, kad būtų galima atkurti „Wow!“ signalą, sako A. Méndezas.
Pasak jo, įrodyti, kad būtent tai ir sukėlė signalą, būtų astrofizikinis atradimas.
Tai įdomi idėja, sako Michaelas Garrettas iš Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) – tačiau neaišku, ar gali egzistuoti atominio vandenilio maseriai, ar jie reikalingi tik kaip tokio dalyko paaiškinimas. „Magnetaras taip pat skleistų [trumpą] radijo spinduliuotę. Ar tikrai norint paaiškinti „Wow!“ signalą, reikia, kad vyktų ir šis sudėtingas maserio reiškinys? – klausia jis. – Asmeniškai aš taip nemanau. Tai tik dar labiau komplikuoja sudėtingą istoriją“.
Tyrimas paskelbtas išankstinių publikacijų serveryje „arXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.
