Žvaigždė, vadinama T Coronae Borealis tūno Šiaurės Vainiko (Corona Borealis) žvaigždyne, daugiau nei 2500 šviesmečių atstumu. Žinoma, kad T Coronae Borealis (sutrumpintai T CrB) sprogs todėl, kad ji yra retas pasikartojančios novos pavyzdys – ir sprogsta kartą per 80 metų.
Ekspertas leidiniui „The New York Times“ sakė, kad šios pasikartojančios novos yra „iš esmės vandenilinės bombos“.
Tačiau neverta nerimauti – T Coronae Borealis yra per toli, kad ši energija galėtų pakenkti mums Žemėje. Tačiau kelias dienas ji bus vienas ryškiausių naktinio dangaus objektų.
„Tai bus viena iš 50 ryškiausių dangaus žvaigždžių. Ji bus tokia pat ryški kaip žvaigždės Didžiuosiuose Grįžulo Ratuose“, – sakė astrofotografas Danas Bartlettas.
Taigi, jei žinote, į kurią dangaus vietą žiūrėti, ją turėtų būti gana lengva pastebėti. Jei nežinosite, kur žiūrėti, ji susilies su kitomis žvaigždėmis ir greičiausiai praleisite šį „kartą gyvenime pasitaikantį įvykį“.
Kaip pamatyti retąją pasikartojančią novą danguje
Lengviausias būdas nepraleisti novos – sekti „NASAUniverse“ paskyrą soc. tinkle „X“ ir įsijungti pranešimus.
Taip pat pravartu žinoti, kaip surasti Šiaurės Vainiko žvaigždyną ir kur tiksliai pasirodys nova.
Pirmiausia ieškokite spindinčių žvaigždžių Vegos ir Aktūro, kad surastumėte Heraklio žvaigždyną. Netoliese yra keturių matomų žvaigždžių, sudarančių Šiaurės Vainiko žvaigždyną, lankas.
Ryškiausia Šiaurės Vainiko žvaigždė vadinasi Alpha Coronae Borealis, kuri pateiktame paveikslėlyje sudaro apverstos karūnos viršūnę.
Tada pažvelkite šiek tiek žemyn ir į kairę nuo Alpha Coronae Borealis: ten yra T Coronae Borealis žvaigždžių sistema, kurioje turėtų pasirodyti nova.
Kai gausite NASA pranešimą, patikrinkite orų prognozes. Geriausios sąlygos stebėti pasikartojančią novą – be debesų ir mėnulio.
„Geriausias metas stebėti bus maždaug po paros nuo sprogimo. Tačiau nova bus matoma kelias dienas“, – sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkė Elizabeth Hayes.
Pasikartojanti nova
Priežastis, dėl kurios T CrB sprogsta pakartotinai ir pagal grafiką, yra susijusi su pačiu žvaigždės tipu.
Tai dvinarė žvaigždžių sistema, kurioje viena aplink kitą skrieja vėsi raudonoji žvaigždė milžinė ir mažesnė, karštesnė baltoji nykštukė.
Baltosios nykštukės yra labai mažos ir labai tankios – Žemės ir Mėnulio dydžio, o jų masė prilygsta 1,4 Saulės masei.
Tai reiškia, kad jų gravitacinė jėga yra gana stipri, ir jei jos turi dvinarį palydovą, skriejantį pakankamai artima orbita, jos linkusios siurbti medžiagą, daugiausia vandenilį.
Kas 80 metų raudonoji milžinė išstumia materiją į baltosios nykštukės paviršių ir sukelia sprogimą – tai ir yra nova.
Astronomai mano, kad T CrB vėl sprogs, nes dvinarė sistema elgiasi panašiai kaip prieš 1866 m. ir 1946 m. sprogimus. Dešimt metų prieš abu sprogimus ji šiek tiek pašviesėjo, o galiausiai prieš pat didįjį sprogimą vėl užgeso.
Būtent tai vyksta ir dabar – nuo 2015 m. žvaigždė vis ryškėja, o 2023 m. kovą pastebimai priblėso. Tai leidžia manyti, kad netrukus įvyks dar vienas sprogimas.
Astronomų atlikta analizė rodo, kad tai gali įvykti labai greitai – iki 2024 m. rugsėjo.
Įvykęs sprogimas taps matomas plika akimi, o paskui per savaitę pamažu išnyks iš akiračio.
Parengta pagal „Business Insider“ ir „Science Alert“.
