Tyrėjų grupė atliko modeliavimą, kurio metu buvo stebimos 3 mln. nuolaužų dalelių iš dvigubo asteroido nukreipimo bandymo (angl. Double Asteroid Redirection Test, DART) misijos, kurios metu 2022 m. erdvėlaivis trenkėsi į asteroidą Dimorphosą.
NASA tikisi, kad šis eksperimentas vieną dieną padės išgelbėti žmoniją nuo dangaus kūno, galinčio sunaikinti gyvybę mūsų planetoje.
DART misija buvo sėkminga, tačiau modeliavimas parodė, kad susidariusios nuolaužos vieną dieną meteorų pavidalu gali pasiekti Marsą ir Žemės-Mėnulio sistemą.
Jei šie meteorai pasieks Žemę, jie nekels jokios grėsmės mūsų planetai. „Dėl mažo dydžio ir didelio greičio jie sudegs atmosferoje, sukurdami „gražią šviesią juostą danguje“, – teigia Milano politechnikos instituto (Italija) mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius Eloy Peña-Asensio.
DART buvo paleistas iš Kalifornijos (JAV) 2021 m. lapkritį – ir galiausiai baigė savo 10 mėnesių trukusią kelionę, kai 2022 m. rugsėjį atsitrenkė į asteroidą Dimorphosą.
Apie 170 m skersmens asteroidas Dimorphosas skrieja aplink didesnį asteroidą, vadinamą Didymos – abu šie asteroidai nuo mūsų planetos nutolę per maždaug 10,9 mln km.
DART trenkėsi į asteroidą didesniu nei 22,5 tūkst. km per valandą greičiu ir buvo sunaikintas nuo smūgio, o Dimorphosas gavo „nedidelį postūmį“, truputį pakeitusį jo trajektoriją.
Misija parodė, kad metodas, kai erdvėlaivis įsirėžia į asteroidą, yra veiksmingas būdas pakeisti asteroido orbitos trajektoriją.
Jei potencialiai pavojingas asteroidas (angl. Potentially Hazardous Asteroid, PHA) judėtų link Žemės, NASA vieną dieną galėtų panaudoti šį metodą ir išgelbėti mūsų planetą.
Tačiau mokslininkai vis dar tiria DART pasekmes, kad įsitikintų, jog NASA galėtų nukreipti asteroidą saugiai. Todėl tarptautinė tyrėjų komanda norėjo išsiaiškinti, kur galėtų nuskrieti erdvėlaivio ir asteroido susidūrimo metu susidariusios nuolaužos.
Komanda rėmėsi duomenimis, surinktais kosminiu aparatu „Light Italian CubeSat for Imaging of Asteroids“ („LICIACube“), kuris dokumentavo susidūrimą.
Toliau tyrėjai naudojo NASA superkompiuterius, kad sumodeliuotų, kas gali atsitikti su susidariusiomis nuolaužomis.
Nuolaužų fragmentai, kuriuos analizavo komanda, yra nedideli – nuo 30 mikrometrų iki 10 centimetrų dydžio.
Rezultatai parodė, kad kai kurios nuolaužos Žemę galėtų pasiekti per dešimtmetį, priklausomai nuo to, kaip greitai jos juda po smūgio.
Pavyzdžiui, nuolaužos, judančios greičiau nei 5400 km/val. greičiu, Žemę galėtų pasiekti maždaug per septynerius metus.
Tačiau, kaip parodė modeliavimas, greičiausiai praeis iki 30 metų, kol bent viena iš šių nuolaužų bus pamatyta iš Žemės, nes „greitesnės dalelės bus per mažos, kad iš jų susidarytų matomi meteorai“, teigė E. Peña-Asensio.
Tyrimas paskelbtas svetainėje „arXiv“.
Parengta pagal „Daily Mail“.
KosmosasasteroidasJAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA)
Rodyti daugiau žymių
