Tyrimo rezultatai patvirtina teoriją, kad magma suformavo Mėnulio paviršių maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.
Magmos vandenyno likučius aptiko istorinė Indijos misija „Chandrayaan-3“, pernai rugpjūtį nuleidusi aparatą ant Mėnulio pietų ašigalio.
Misijos metu buvo tyrinėjame ši izoliuota ir paslaptinga vietovė, kurioje dar niekada nebuvo nusileidęs joks aparatas.
Šie radiniai padeda pagrįsti Mėnulio magmos vandenyno teoriją apie tai, kaip susiformavo Mėnulis.
Mokslininkai mano, kad Mėnuliui susiformavus prieš 4,5 mlrd. metų, jis pradėjo vėsti ir į paviršių iškilo lengvesnis mineralas, suformavęs Mėnulio paviršių.
„Ankstyvosios Mėnulio evoliucijos teorija, atsižvelgiant į mūsų atliktus tyrimus, tampa daug tvirtesnė“, – sakė vienas iš žurnale „Nature“ paskelbto straipsnio autorių dr. Santoshas Vadawale.
Prieš Indijos misiją į Mėnulio pietų ašigalį pagrindiniai magmos vandenynų įrodymai buvo aptikti Mėnulio vidutinėse platumose vykdant „Apollo“ misijos programą.
Šios išvados – tai tik dalis mokslinių duomenų, surinktų per misiją „Chandrayaan-3“, kurios metu galiausiai tikimasi atrasti suledėjusio vandens Mėnulio pietų ašigalyje.
Šis atradimas būtų svarbus kosmoso agentūroms, svajojančioms Mėnulyje įkurti žmonių bazę.
Indija planuoja 2025 arba 2026 m. paleisti dar vieną misiją į Mėnulį, per kurią tikisi surinkti ir į Žemę pargabenti Mėnulio paviršiaus mėginių analizei, rašo BBC.
