Astronomai teigia, kad yra 50 proc. tikimybė, jog Andromedos galaktika, per ateinančius 10 mlrd. metų susidurs su Paukščių Taku ir pasiglemš Žemę.
Nors tai skamba kaip bloga žinia, ši tikimybė iš tikrųjų yra mažesnė, nei mokslininkai manė anksčiau.
Jei ir įvyks susidūrimas, abiejų galaktikų planetos ir žvaigždės susilies ir sukurs vieną supergalaktiką.
Yra nedidelė tikimybė, kad mūsų Saulė susidurs su kita žvaigžde, o tai gali pakeisti mūsų padėtį Saulės atžvilgiu ir sukelti grėsmę gyvybei Žemėje, jei ji tuo metu dar egzistuos.
„Paprastai manoma, kad mūsų pačių Paukščių Takas susidurs su kaimynine galaktika. Prognozuojama, kad tai įvyks maždaug po penkių milijardų metų, – rašoma straipsnyje. – [Tačiau] nėra jokio užtikrintumo, kad įvyks Paukščių Tako ir Andromedos susidūrimas“.
Andromeda yra arčiausiai mūsų galaktikos – Paukščių Tako – esanti didelė galaktika, nutolusi nuo mūsų už 2,5 mln. šviesmečių.
Astronomai jau seniai žino, kad Andromedą ir Paukščių Taką traukia gravitacijos jėgos.
NASA prognozavo, kad maždaug po 4,5 mlrd. metų jos susijungs ir sudarys milžinišką „elipsinę galaktiką“.
Tačiau, pasak naujojo tyrimo autorių, galaktikų susijungimo pobūdis gali priklausyti nuo neįvertinto „sudėtingo veiksnio“.
Tiksliau, gali būti, kad egzistuoja stipri kitų galaktikų, esančių vadinamojoje vietinėje galaktikų grupėje, gravitacinė įtaka, kuri gali paveikti galaktikų kryptį.
Vietinė galaktikų grupė – tai daugiau kaip 30 galaktikų grupė, kuriai priklauso ir Paukščių Takas, ir Andromeda.
Kitos vietinei galaktikų grupei priklausančios galaktikos yra Didysis Magelano debesis (LMC), Trikampio galaktika (M33), NGC 6822 ir nykštukinė galaktika Liūto I.
Remdamiesi kosminiais teleskopais „Gaia“ ir „Hubble“ atliktais stebėjimais, mokslininkai įvertino būsimus vietinės galaktikų grupės raidos scenarijus per ateinančius 10 mlrd. metų.
„Nustatėme, kad kitos masyviausios vietinės galaktikų grupės narės – t. y. M33 ir Didysis Magelano debesis – aiškiai ir radikaliai paveiks Paukščių Tako ir Andromedos orbitą, – praneša jie. – Visų galaktikų dabartinių padėčių, judesių ir masių neapibrėžtumas leidžia tikėtis įvairių rezultatų.“
Jie daro išvadą, kad yra „beveik 50 proc. tikimybė“, jog per artimiausius 10 mlrd. metų Paukščių Tako ir Andromedos susijungimas neįvyks.
Jei susidūrimas vis dėlto įvyks, yra tikimybė, kad jis įvyks po to, kai mūsų Saulė pritrūks vandenilio ir užges.
Labai mažai tikėtinu atveju, jei Paukščių Tako ir Andromedos susidūrimas įvyktų žemiečiams tebegyvenant Žemėje, galėtume jį tiesiog išgyventi.
Pasak NASA, Saulė ir aplink ją skriejančios planetos „išgyvens susidūrimą, bet įgis naujas koordinates kosmose“.
Mičigano universiteto (JAV) astronomijos profesorius Ericas Bellas, nedalyvavęs atliekant naująjį tyrimą, sutiko, kad „labai tikėtina“, jog galaktikų susidūrimo atveju mums nieko nenutiks.
„Susiliejimo metu Saulė greičiausiai bus nublokšta į naują galaktikos regioną, tačiau Žemei ir kitoms Saulės sistemos dalims pavojus būti sunaikintoms nekils. Vis dėlto vienas iš galaktikų susijungimo galimų pavojų būtų mūsų žvaigždės susidūrimas (arba beveik susidūrimas) su kita žvaigžde, nors tikimybė, kad taip nutiks, yra labai maža. Galaktikų susiliejimas būtų pavojingas tik dėl šiek tiek padidėjusios žvaigždžių susidūrimo tikimybės“, – sakė E. Bellas.
Net ir „artimas prasilenkimas“ su kita žvaigžde paveiktų mūsų orbitą, o tai, pasak profesoriaus E. Bello, būtų „labai blogai“, nes artimas prasilenkimas pakeičia orbitą, priartindamas mus prie Saulės arba nutolindamas nuo jos.
„Taigi, mes arba išskrietume iš Saulės sistemos (tokiu atveju per kelis mėnesius lėtai sušaltume), arba būtume iškepti Saulės (tai gali įvykti labai greitai arba užtrukti kelis mėnesius, priklausomai nuo orbitos, kurioje atsidurtume)“.
Naujasis tyrimas buvo paskelbtas svetainėje „arXiv“.
Parengta pagal „Daily Mail“.
