Nors tikimasi ryškių meteorų, reginį gali labai paveikti stipri Mėnulio šviesa. Tačiau šiais metais mėnulis nusileis kaip tik tuo metu, kai prasidės perseidų aktyvumas, teigia Amerikos meteorų draugija.
Krintančias žvaigždes sukelia meteoroidai. Kai šios mažos dalelės patenka į Žemės atmosferą, jos įkaista ir išgaruoja, išskirdamos energiją, matomą kaip šviesos ruožai naktiniame danguje. Perseidai juda 60 km per sekundę greičiu, o per patį nakties piką paprastai kiekvieną valandą jų matoma nuo 50 iki 75. Tai yra, maždaug po vieną per minutę – tačiau norint pamatyti įspūdingą krintančių žvaigždžių skaičių, reikia būti kuo toliau nuo šviesos taršos.
Pasak NASA, perseidų meteorų lietus garsėja greitais ir ryškiais meteorais. Atrodo, kad meteorai žyra iš Persėjo žvaigždyno – nuo to ir kilo jų pavadinimas. Šis žvaigždynas aukštai šiaurės vakarų danguje Šiaurės pusrutulyje iškils kelios valandos po vidurnakčio, kai tikimasi pamatyti daugiausiai krintančių žvaigždžių. Šioje dangaus srityje taip pat matoma Andromedos galaktika, esanti virš Persėjo – ir Plejadės, esančios virš Marso ir Jupiterio.
Nors savaitgalį meteorų lietus bus gausiausias, perseidai aktyvūs nuo 2024 m. liepos 14 d. iki rugsėjo 1 d., o „krintančių žvaigždžių“ galima pamatyti kiekvieną naktį.
Krintančių žvaigždžių matomumas labai priklauso nuo Mėnulio fazių. Laimei, pirmadienį, rugpjūčio 12 d., Šiaurės pusrutulyje maždaug valandą po vidurnakčio vietos laiku nusileis pusiau apšviestas Mėnulis, todėl šiemet Perseidų maksimumui netrukdys stipri Mėnulio šviesa.
NASA duomenimis, pagrindinė Perseidų meteorų lietaus priežastis yra kometa 109P/Swift-Tuttle. Paskutinį kartą į vidinę Saulės sistemą ji įskriejo 1992 m. – ir vėl įskries į ją 2125 m.
