Viena diena Mėnulyje trunka tiek, kiek dvi Žemės savaitės, bet ne trumpesnės ir šaltos Mėnulio naktys. Šios ilgos ir tamsios naktys jau tapo pražūtingos Mėnulio nusileidimo aparatams, kurių energija priklauso nuo Saulės šviesos, o ateinančiais dešimtmečiais tai gali kelti dar didesnę grėsmę žmonėms tyrinėtojams.
Dabar kosmoso technologijų bendrovė „Honeybee Robotics“ (priklausanti Jeffo Bezoso įmonei „Blue Origin“) pasiūlė išeitį: didžiulius Mėnulio žibintus, kurie veiktų kaip saulės baterijos.
Galbūt tai skamba pernelyg drąsiai, tačiau šis projektas, pavadintas „Mėnulio naudingoji navigacija su pažangiu nuotoliniu jutimu ir autonominiu energijos perskirstymu“ (LUNARSABER), yra vienas iš kelių, kuriuos finansuoja JAV vyriausybės Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA), siekdama pradėti naują Mėnulio tyrinėjimo erą. Neseniai „YouTube“ patalpintame reklaminiame vaizdo įraše matyti, kad ši technologija daro pažangą.
Kaip vaizdo įraše aiškina pagrindinis projekto tyrėjas Vishnu Sanigepalli, kiekvienas „LUNARSABER“ šviestuvas būtų kur kas aukštesnis už gatvėse stovinčius šviestuvus – tiesą sakant, 100 metrų aukščio šviestuvai būtų aukštesni už Niujorko Laisvės statulą. Šie didžiuliai apšvietimo stulpai skirti kaupti Saulės energiją Mėnulio dienos metu, o po to, per dvi savaites trunkančią Mėnulio naktį, galingais prožektoriais apšviesti apylinkes.
V. Sanigepalli paaiškino, kad didelis žibintų aukštis yra labai svarbus ne tik atsižvelgiant į didžiulių Mėnulio kraterių kraštus, bet ir iškeliant iki tonos sveriančią mokslinę įrangą – pavyzdžiui, kameras ir ryšių įrenginius – į aukštesnius apžvalgos taškus.
Kiekvieno bokšto apačioje būtų įrengti maitinimo adapteriai, kurie padėtų įkrauti mėnuleigius ar kitą hipotetinę Mėnulio infrastruktūrą, esančią netoliese. Jei kelis „LUNARSABER“ bokštus pavyktų dislokuoti skirtingose Mėnulio paviršiaus dalyse, šis žibintų tinklas galėtų tapti pirmuoju Mėnulio elektros tinklu, sakė Sanigepalli.
Žinoma, tokių milžiniškų statinių statymas Mėnulyje kelia sunkumų. Siekdami juos išspręsti, „Honeybee“ inžinieriai suprojektavo automatizuotą sistemą, pagal kurią kiekvienas „LUNARSABER“ bokštas galėtų efektyviai iškilti iš savo pagrindo, ištiesindamas susuktas metalo juostas į aukštus cilindrinius vamzdžius. Tai reiškia, kad erdvėlaiviui tektų rūpintis tik tuo, kaip į Mėnulį nugabenti įrenginio pagrindą.
Projektas dar tik pradedamas vystyti, tačiau jis yra viena iš maždaug dešimties iniciatyvų, kurias DARPA atrinko 10 metų Mėnulio architektūros („LunA-10“) pajėgumų tyrimui, kurį agentūra pradėjo praėjusiais metais. Atrodo, Mėnulio laukia nauja, žmogaus veiklos paveikta era – tačiau jei tokie projektai kaip „LUNARSABER“ bus įgyvendinti, tai bent jau nebus tamsus amžius, rašo „Live Science“.
