Mėnulio paviršiuje gausu duobių ir vadinamųjų stoglangių – angų urvo stoge, kurios, kaip manoma, susidarė sugriuvus senoviniams lavos tuneliams, susiformavusiems lavai tekant po kieta pluta. Leonardo Carreras iš Trento universiteto Italijoje ir jo kolegos iš naujo išanalizavo giliausios žinomos tokios vietos, vadinamos Ramybės jūros duobe, radarinius stebėjimus, kuriuos 2010 m. atliko NASA įrenginys „Lunar Reconnaissance Orbiter“.
Naudodami modeliavimą ir palyginimus su lavos tuneliais Žemėje, mokslininkai nustatė, kad Ramybės jūros duobė, atrodo, veda į didelį urvą, esantį mažiausiai 130 metrų po žeme. Atrodo, kad urvas yra apie 45 metrų pločio ir bent 30 metrų ilgio – nors gali būti dar didesnis.
Tokie urvai kaip šis galėtų būti unikalus langas į Mėnulio evoliuciją, sako L. Carreras. „Mėnulio urvų uolienų, kurių nepakeitė atšiauri Mėnulio paviršiaus aplinka, analizė gali padėti atsakyti į svarbiausius mokslinius klausimus – pavyzdžiui, apie Mėnulio vulkaninės veiklos laiką ir trukmę bei tikrąją Mėnulio mantijos sudėtį“, – aiškina mokslininkas.
Tos pačios akmeninės lubos, kurios apsaugo urvų uolienas nuo intensyvios radiacijos, patiriamos Mėnulio paviršiuje, taip pat galėtų būti vertinga apsauga būsimiems žmonėms Mėnulyje. „Kitaip nei Mėnulio paviršiuje, kur temperatūra dieną ir naktį smarkiai kinta, [urvuose] vidaus temperatūra yra stabili. Be to, jie yra natūrali apsauga nuo radiacijos ir smūgių“, – sako L. Carreras.
Jau seniai populiari idėja tokius natūralius urvus, kaip šis, naudoti kaip Mėnulio bazines stovyklas – todėl vieną dieną būsimieji astronautai galbūt apsistos Ramybės jūroje.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.
Parengta pagal „New Scientist“.
