Asteroidas (415029) 2011 UL21 yra 2310 metrų skersmens – t. y. didesnis už 99 proc. visų kitų žinomų netoli Žemės esančių objektų (NEO).
Galite išgirsti sakant, kad jis panašaus dydžio kaip Everesto kalnas – tačiau atsižvelgiant į tai, kad aukščiausia pasaulio viršukalnė yra beveik devynių kilometrų aukščio, iš tiesų šis drąsus palyginimas labiau susijęs su Everesto viršūnės pločiu.
Ir nors asteroidas pakankamai didelis, kad patektų į „planetų žudikų“ kategoriją, jo plotis tėra tik nedidelė dalis Čiksulubo asteroido, kuris, kaip manoma, sunaikino dinozaurus – ir kurio plotis siekė apie 10 kilometrų.
Skirtingai nei dauguma kitų NEO, (415029) 2011 UL21 skrieja aplink Saulę ne panašia plokštuma kaip planetos, o stačiu kampu – galbūt dėl didžiulio Jupiterio gravitacinio poveikio. Kaip pažymėjo Europos kosmoso agentūra (EKA), žinoma, kad Jupiteris anksčiau „saugius“ asteroidus nukreipia į Žemę.
Laimei, šį kartą (415029) 2011 UL21 nebus per arti – nes Žemę ir kosminę uolą skirs maždaug 6,4 milijono kilometrų atstumas.
Tačiau šeštadienį kitas asteroidas praskries daug arčiau – mažiau nei atstumas tarp Žemės ir Mėnulio.
Asteroidas 2024 MK buvo aptiktas tik birželio 16 d. ir praskries 290 000 kilometrų atstumu nuo mūsų planetos – t. y. maždaug 75 proc. atstumo iki Mėnulio.
Bet nors jis praskries ir arčiau, naujai atrastasis dangaus kūnas yra gerokai mažesnis: jo plotis siekia tik apie 120 ir 260 metrų – tačiau jei jis rėžtųsi į Žemę, galėtų padaryti daug žalos.
„Šią savaitę netoli Žemės praskries du asteroidai. Mažiems asteroidams tai yra labai dažnas reiškinys, nes per mėnesį arti Žemės praskrenda dešimtis tokių, – pasakoja Karališkosios Grinvičo observatorijos (JK) astronomas dr. Gregas Brownas. – Tačiau šie du asteroidai yra šiek tiek didesni, nei paprastai tikimės“.
Anot mokslininko, nors nė vienas asteroidas nekelia grėsmės Žemei, 2024 MK buvo aptiktas likus mažiau nei dviem savaitėms iki numatyto priartėjimo. Be to, manoma, kad jis gerokai didesnis už asteroidą, sukėlusį Tunguskos įvykį, kuris 1908 m. nuniokojo 2000 kvadratinių kilometrų ploto Sibiro – laimei, negyvenamos teritorijos regioną.
„Nors net 2024 MK yra daug mažesnis už bet kurį asteroidą, galintį sukelti smūgį, kuris paveiktų visą pasaulį, jei jis ar kitas panašus asteroidas atsitrenktų į Žemę, jis vis dėlto būtų labai pavojingas vietos regionui, – teigia dr. G. Brownas. – Tai rodo, kaip svarbu, kad ir toliau investuotume į pažangius būdus, kaip aptikti netoli Žemės esančius objektus gerokai anksčiau nei galimas susidūrimas“.
Visame pasaulyje astronomai stebi naktinį dangų, ieškodami potencialiai pavojingų asteroidų, o 2028 m. NASA turėtų pradėti naująją „Near-Earth Object Surveyor“ misiją – pradėti naudoti galingą infraraudonųjų spindulių teleskopą, skirtą pavojingoms kosminėms uolienoms ieškoti.
Kol kas du pro šalį skriejantys asteroidai neturės jokių katastrofiškų pasekmių Žemei – ir tiesą sakant, sekmadienį minimai Tarptautinei asteroidų dienai suteiks šiek tiek daugiau progų švęsti, rašo „Metro“.
