Kol kas tai yra tolimiausias Saulės sistemos objektas, kurį iš arti stebėjo žmonių paleistas zondas. Viena įdomesnių jo savybių – raudonas paviršius, spektre matyti metanolio pėdsakų, tačiau vien metanolis tokios spalvos nepaaiškina.
Taigi, buvo padaryta išvada, kad Arakoto paviršių dengia įvairūs metanolio sąveikos su spinduliuote ir energingomis dalelėmis produktai – tolinai. Dabar mokslininkai eksperimentiškai nustatė detalias tų produktų sandaras ir savybes.
Pagaminę metanolio ledo mėginius, jie atšaldė juos iki 40 kelvinų (-233 °C) – maždaug tokia yra Arakoto paviršiaus temperatūra. Tada apšaudė juos energingomis dalelėmis, kurių savybės maždaug atitinka galaktinius kosminius spindulius – energingų elektronų, protonų ir sunkesnių jonų srautą, kuris pasiekia Saulės sistemą iš už jos ribų.
Išmatavę gautų junginių atspindžio spektrą, tyrėjai nustatė, kad toks procesas gali paaiškinti Arakoto paviršiaus spalvą. Tada išnagrinėjo, kokie gi junginiai gavosi – ir rado įvairių cukrų, įskaitant ribozę bei gliukozę, bei aromatinių angliavandenilių.
Cukrų molekulės turėjo iki šešių anglies atomų, o aromatiniai junginiai – iki šešių benzeno žiedų (iš viso 22 anglies atomus). Turint omeny, kad metanolis anglies atomą turi tik vieną, šių junginių egzistavimas rodo tokiuose kosminiuose kūnuose kaip Arakotas vykstant tikrai sudėtingus cheminius procesus.
Neabejotina, kad cukringi ir aromatingi yra ir kiti Kuiperio juostos objektai. Jie atspindi Saulės sistemos formavimosi metu egzistavusią pirmykščių uolienų populiaciją.
Taigi šie rezultatai padės geriau suprasti ir tai, kaip susidarė junginiai, būtini pirmajai gyvybei užsimegzti Žemėje.
Manoma, kad daugelis tokių junginių – įskaitant cukrus, iš kurių formavosi DNR ir RNR grandinės – į Žemę atkeliavo būtent su asteroidais, kurie turėjo priminti šiandieninius Kuiperio juostos kūnus.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnele „PNAS“.
