Marso tyrimai: kodėl žmonės dar negali nukeliauti į Marsą Mokslo populiarinimo konkursas

Marsas savo vardą gavo dėl raudonos spalvos primenančios kraują – nes Marsas buvo romėnų karo dievas. Marse yra lygumų, ugnikalnių ir kalnų. Didžiausias ugnikalnis Saulės sistemoje yra Marse. Jis vadinasi Olimpo kalnu.

Nors dabar Marse nėra aptikta gyvybės, tačiau manoma, kad anksčiau gyvybė čia galėjo egzistuoti. Tikėtiniausia, kad tai buvo bakterijos, tačiau galėjo gyventi ir sudėtingesni organizmai.

Marse yra mažiau atšiaurios sąlygos nei kitose planetose. Jame yra aptiktas požeminis vandens telkinys ir išdžiūvusios upių vagos. Buvo spėjama, kad upės nėra išdžiūvusios, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai tik optinė apgaulė. „Viking I“ jau vykdė tyrimus, skirtus išsiaiškinti ar Marse egzistuoja gyvybė. Tačiau nei „Viking I“ nei kitos misijos, įskaitant ir naujausią „Perseverance“, nesugebėjo galutinai atsakyti į šį klausimą. Taip yra todėl, kad sąlygos kosmose labai atšiaurios: vakuumas, ekstremalios temperatūros ir galingos Saulės audros, kurios apsunkina ar net padaro neįmanomu bakterijų aptikimą su esamomis technologijomis.

Visgi Marsas šiuo metu nėra tinkamas gyvybei – nes jis neturi atmosferos, kuri Marsą saugotų nuo radiacijos. Aukščiausia temperatūra Marse siekia 20°C, o žemiausia net -153°C! Net ištvermingiausi Žemės organizmai negali išgyventi tokiomis sąlygomis.

Ant Marso paviršiaus pavyko nusileisti tik Amerikos ir Kinijos aparatams. Sėkmingų misijų į Marsą kol kas buvo dešimt. Pirmasis nusileido NASA „Viking I“, o pirmasis marsaeigis buvo NASA „Sojourner“.

Naujausias nusileidęs marsaeigis yra „Perseverance“. Jis yra pagerinta marsaeigio „Curiosity“ versija. Marsaeigiai „Spirit“ ir „Curiosity“ vadinami giminėmis, nes kai „Spirit“ baigė savo misiją, greitai po to Marsą pasiekė „Curiosity“.

NASA „Viking“ misijos gerokai praplėtė mūsų turimas žinias apie Marsą. „Viking I“ buvo paleistas 1975 metų rugpjūčio 20 d., o „Viking II“ – 1975 metų rugsėjo 9 d. Abu šiuos aparatus pakėlė raketa nešėja „Titan III“. „Viking I“ ir „Viking II“ aparatai susidėjo iš dviejų dalių: nusileidimo dalies ir dalies, skirtos skraidyti aplink Marsą.

Abiejų erdvėlaivių nusileidimo aparatai nusileido sėkmingai ir po nusileidimo pradėjo testuoti sistemas. Įsitikinus, kad viskas veikia, buvo pradėti daryti Marso tyrimai. Robotas su robotine ranka paėmė grunto mėginį ir pradėjo jį tirti. Taip nustatė, kad 2 proc. medžiagų sudaro deguonis.

Marsaeigis „Spirit“ nusileido 2004 metų sausio 4 d., tačiau galiausiai įklimpo Marso grunte ir buvo priverstas baigti savo misiją 2009 metų gegužės 1d. Jo misija laikoma labai sėkminga. „Spirit“ suteikė daug duomenų apie Marsą ir jo praeitį. Jis nufotografavo Apollo I kalną. Lyginant su „Perseverance“, kuris nuvažiavo 8 km, „Spirit“ įveikė 7,6 km. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jis įklimpo ir todėl kitoje važiuoklėje inžinieriai marsaeigio ratams skyrė ypatingą dėmesį.

„Curiosity“ buvo paleistas 2011 metų lapkričio 26 d., 17val. 02 min. Kenedžio kosminiame centre Kanaveralo kyšulyje. „Curiosity“ ant Marso nusileido 2012 metų rugpjūčio 6 d., o 2013m. rugsėjo 27 d. NASA mokslininkai paskelbė, kad marsaeigis rado senovinių upių vagų požymių – o tai įrodo, kad Marse buvo vandens. 2012 metų gruodžio 3 d. „Curiosity“ įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę ir jame rado vandens, sieros ir chloro pėdsakų. Taip pat buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio.

„Curiosity“ įrengti du kompiuteriai – pagrindinis ir atsarginis. Jie abu turi 200 MHz procesorius, 256 MB darbinės atminties, 2 GB vidinės. Juose veikia specialiai kosminiams aparatams skirta operacinė sistema „VxWorks“.

„Perseverance“ buvo paleistas 2020 metų liepos 30 d. 17val. 50 min. Jis nusileido Jezero krateryje. Kol kas „Perseverance“ dar veikia Marse. Jis yra tarsi pagerintas „Curiosity“. Šio marsaeigio ratai buvo padaryti iš stipresnio aliuminio. Jo karščio skydas gali atlaikyti iki 1320° C. Taip pat „Curiosity“ sveria mažiau nei „Perseverance“. „Perseverance“ sveria net 1025 kg, o „Curiosity“ – 899 kg. „Perseverance“ taip pat turi roboto ranką kaip ir „Curiosity“, tik ji ilgesnė ir stipresnė.

„Perseverance“ yra sudarytas iš 2 dalių. Viena dalis yra apvalkalas ir karščio skydas, o antra – oro kranas ir važiuoklė. „Perseverance“ turi net 23 kameras. Kai „Perseverance“ leidosi ant Marso paviršiaus, jį nufotografavo „Mars Reconnaissance orbiter“. „Perseverance“ nuvažiavo net 8 km.

Misijoje „Mars 2020“ taip pat dalyvauja ir „Perseverance“ ir dronas „Ingenuity“. Kol kas jam labai gerai sekasi. „Perseverance“ atsiuntė į Žemę daug naudingos informacijos.

Mūsų technologijos nėra tiek pažengusios, kad galėtume greitai nuskristi į Marsą. Tam reikia labai galingų ir nesunkių variklių. Dabar su esamais varikliais į Marsą nuskristume per vienerius metus. Be to mes kelionėje susidurtume su galingais Saulės vėjais, ir su didele doze spinduliuotės, kuri labai kenkia žmogui.

Gan greit planuojama nuskristi ir bazę pastatyti M4nulyje (NASA programa „Artemis“), bet iki bazės Marse dar toloka. Tikiuosi, kad su „SpaceX“ „Starship“ ateityje galėsime nuskristi į Marsą ar dar toliau, bet dabar jis dar tik testuojamas. Gal ateityje ir galėsime pasakyti „skrendu į Marsą vasaros atostogų!“, bet kol kas tai tik mokslininkų ir mano svajonė.