Ryški ir plika akimi matoma kometa
Per pastaruosius kelerius metus į žiniasklaidos dėmesius buvo patekusios dvi kometos. 2023 m. vasario pradžioje šalia Žemės praskriejo C/2022 E3 (ZTF), neoficialiai vadinama „Didžiąja žaliąja kometa“, o praėjusį mėnesį mūsų visų dėmesį traukė kometa 12P/Pons-Brooks – nes ji staiga paryškėjo ir, regis, išspjovė dujų porciją, kuri priminė ragus, todėl kosminei klajūnei prigijo „Velnio kometos“ pravardė.
Vienintelė problema, su kuria susidūrė ypač miestų gyventojai, buvo ta, kad abi kometas buvo sunku pastebėti – pamatyti jas buvo galima tik tamsiame, šviesa neužterštame danguje. Tačiau net ir pro gerus žiūronus ar nedidelį teleskopą abi kometos buvo gana neįspūdingos – nes atrodė tik kaip neryškios, blyškokos šviesos dėmės.
Tačiau iki šios vasaros pabaigos galbūt jau galėsime pasakyti, ar ankstyvą rudens vakarinį dangų papuoš ryški ir plika akimi lengvai pastebima kometa. Tai bus C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS), kurią 2023 m. vasario 22 d. Pietų Afrikos Respublikoje atrado Asteroidų žemės poveikio paskutinio perspėjimo sistema (angl. Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System, ATLAS).
ATLAS – tai robotinė išankstinio perspėjimo sistema, specialiai sukurta aptikti netoli Žemės esančius asteroidus, likus kelioms savaitėms ar vos kelioms dienoms iki jų galimo susidūrimo su Žeme.
Iš pradžių manyta, kad tai asteroidas – tačiau vėliau nustatyta, kad tą patį objektą prieš šešias savaites nufotografavo Purpurinio kalno observatorija (Tsuchinshan), esanti į rytus nuo Nankino (Kinija). Vėliau buvo identifikuota, kad tai iš tikrųjų yra artėjanti kometa.
Kai kometa buvo pastebėta pirmą kartą, ji buvo toli už Jupiterio orbitos, apie 1,09 mlrd. kilometrų nuo Saulės. Tačiau šių metų rugsėjo 27 d. Tsuchinshan-ATLAS labiausiai priartės prie Saulės – per 58 mln. km. Tokiu pat atstumu vidutiniškai nutolsta ir arčiausiai Saulės esanti planeta – Merkurijus.
Po kiek daugiau nei dviejų savaičių – spalio 12 d. – kometa praskries vos 71 mln. km atstumu nuo Žemės.
Šie skaičiai rodo, kad kometa gali būti ryškesnė iki antrosios, o gal net ir pirmosios magnitudės ir gali suformuoti ryškią uodegą, kuri 2024 m. spalio viduryje vakariniame vakariniame danguje taptų akį traukiančiu reginiu.
Gali būti visko
Deja, yra viena išlyga: skaičiavimai rodo, kad Tsuchinshan-ATLAS orbitos ekscentricitetas yra 1,0001081, o tai reiškia, kad ji yra „pirminė“, atkeliavusi tiesiai iš Oorto debesies – sferinės ledinių kosminių nuolaužų zonos, kuri, kaip teigia mokslininkai, yra toli už Saulės sistemos ribų ir kurioje, kaip manoma, yra milijardai ar net trilijonai kometų.
Iš Oorto debesies kilusios kometos dar niekada nebuvo praskriejusios netoli Saulės, o jų branduoliai yra padengti labai lakiomis medžiagomis, kurios išgaruoja dar toli nuo Saulės, sukeldamos trumpalaikius ryškumo šuolius. Tačiau šioms kometoms priartėjus prie Saulės, jų ryškėjimas sumažėja arba net visiškai sustoja.
Dauguma (nors, tiesa, ne visos) iš Oorto debesies kilusių kometų žiūrovus dažnai nuvilia. Paprastai, kai šios kometos kerta Marso orbitą, jų pastovus ryškėjimas pradeda silpnėti. Iš Oorto debesies atskriejusios kometos atveju staigus ryškumo sumažėjimas gali reikšti, kad ji galiausiai tampa sunkiai matoma ir visiškai neįspūdinga.
Ne anksčiau nei vasaros viduryje
Tsuchinshan-ATLAS kometa pasieks šį savo orbitos tašką tik liepos pabaigoje. Jei po to ji ir toliau tolygiai ryškės, yra didelė tikimybė, kad ji taps akį traukiančiu reginiu. Tačiau labiau tikėtina, kad jei jos ryškėjimo tendencija staiga sumažės ar net sustos, įspūdingo reginio neturėsime. Iki tol belieka tik laukti ir stebėti.
Deja, mes, gyvenantys Šiaurės pusrutulyje, šią vasarą negalėsime patikrinti Tsuchinshan-ATLAS kometos būklės – nes ji bus per toli į pietus, kad būtų pasiekiama teleskopais. Tačiau tie, kurie gyvena tolimesnėse vietovėse – pavyzdžiui, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje, galės ją stebėti rytiniame danguje prieš saulėtekį. Turėsime pasikliauti pranešimais iš šių pasaulio dalių, kad sužinotume, ar kometa yra pakeliui ir ar taps ryškiu objektu.
Dulkėti atspindžiai – raktas į gerą vaizdą
Kitas dalykas, kuris gali būti mums palankus, yra tai, kad dėl kometos geometrijos Saulės ir Žemės atžvilgiu spalio 8 d. ji atsidurs beveik tarp Saulės ir Žemės, todėl susidarys reiškinys, vadinamas priekine Saulės šviesos sklaida. Jei kometa turi ypač daug dulkių, iš kometos branduolio išmestos dulkių dalelės išsklaido Saulės šviesą priešakyje ir gali sukelti staigų kometos ryškumo padidėjimą.
Čia galime prisiminti dvi kometas, su kuriomis galima palyginti Tsuchinshan-ATLAS – kurios staiga pašviesėjo dėl priekinės sklaidos. Pirmoji buvo Skjellerupo-Maristano kometa (C/1927 X1), kuri 1927 m. gruodį trumpam tapo labai ryški. Šviesos išsklaidymas priešakyje 1927 m. gruodžio 18 d. leido šią kometą pamatyti dienos šviesoje, tereikėjo ranka užstoti Saulės šviesą. Nuo to laiko ji priskiriama prie įspūdingiausių visų laikų kometų.
Kita kometa buvo McNaught kometa, dar vadinama Didžiąja 2007 m. kometa ir žymima C/2006 P1: ji buvo ryškiausia kometa per pastaruosius 40 metų. 2007 m. sausį ir vasarį Pietų pusrutulio stebėtojams ji buvo lengvai matoma plika akimi, o ryškiausia buvo 2007 m. sausio 12 d., kai atrodė bent du kartus ryškesnė už Venerą – ir kaip ir Skjellerup-Maristany atveju, buvo matoma visame pasaulyje vidury dienos, šalia Saulės. Šį ypatingą ryškumą taip pat lėmė į priešakinė sklaida.
Kai kurie skaičiavimai rodo, kad Tsuchinshan-ATLAS gali tapti tokia pat ryški, kaip Venera – tai gali nutikti 2024 m. spalio 8 dieną – ir kaip ir 1927 m. bei 2007 m. kometos, ji taip pat bus labai arti Saulės. O po to artimiausiomis dienomis Tsuchinshan-ATLAS turėtų sparčiai pasislinkti į šiaurę ir spalio viduryje tapti gerai matoma vakarų danguje. Nors dabar, jau toldama nuo Saulės ir Žemės, jis jau bus blykštanti – nors tikėkimės, kad bus pakankamai ryški, kad jį būtų galima gerai įžiūrėti plika akimi.
Jokių garantijų
Tačiau garantijų nėra. Praeityje yra buvę kometų, kurios iš pažiūros žadėjo puikų reginį, bet nepateisino lūkesčių. Geras pavyzdys – 1973–74 m. Kohouteko kometa. Ir atvirkščiai – yra buvę kometų, kurios neatrodė, kad pasirodys gerai, bet galiausiai netikėtai tapo dangaus šedevrais. Kometa NEOWISE 2020 m. vasarą visus nustebino surengdama gerą šou.
Garsus kometų ekspertas dr. Fredas Whipple ko gero yra išsakęs geriausią mintį apie kometas: „jei turite lažintis, statykite už žirgą, o ne už kometą!“. Tad kol kas žvalgykimės į dangų laikykime špygas už Tsuchinshan-ATLAS kometą – kad rudenį turėtume gražių dangaus vaizdų, rašo Space.com
