Kur jis yra: Gumo ūke (ūkas taip pavadintas jo atradėjo, Australijos astronomo Colino Stanley Gumo vardu), už 1300 šviesmečių nuo mūsų, Laivagalio žvaigždyne.
Kada buvo pirmąkart publikuota: 2024 m. gegužės 6 d.
Kuo jis toks ypatingas: CG 4 yra gana tipiškas dujų ir dulkių debesis, kuriame gimsta žvaigždės, tačiau jo keista forma lėmė du keistus pavadinimus. Dėl blyškios uodegos panašumo į kometą jis apibūdinamas kaip „kometinis burbulas“, o dėl panašumo į didžiulę ištiestą ranką, besidriekiančią per kosmosą, jis taip pat vadinamas „Dievo ranka“.
Šioje naujoje nuotraukoje, padarytoje Tamsos energijos kamera („DECam“), esančia Blanco teleskope Čilėje, CG 4 dulkėta „galva“ ir ilga „uodega“ taip pat primena nasrus, besikėsinančius suryti netoliese esančią galaktiką ESO 257–19. Tačiau tai – atsitiktinis sutapimas, nes galaktika yra už daugiau nei 100 milijonų šviesmečių. Priartintoje nuotraukoje iš arti matyti CG 4 „galva“ ir „uodega“ bei dvi gimstančios jaunos žvaigždės.
Kaip susiformuoja kometiniai burbulai, yra paslaptis. Kai kurie astronomai teigia, kad jas suformuoja žvaigždžių vėjai, kuriuos sukelia netoliese esančios masyvios karštos žvaigždės. Kiti mano, kad šios struktūros gali būti sferiniai ūkai, kurie deformavosi po to, kai jas paveikė netoliese esanti supernova – sprogusi žvaigždė.
CG 4 gali būti besiplečiančios maždaug prieš milijoną metų įvykusios supernovos liekanos. Kometiniai burbulai Paukščių Take nėra reti, tačiau JAV Nacionalinio mokslo fondo „NOIRLab“ duomenimis, Gumo ūke yra mažiausiai 32. Gumo ūkas yra emisinis ūkas – karštų dujų debesis, kurį įkaitino netoliese esanti žvaigždė.
Nors Gumo ūkas yra didelė struktūra, ji labai blyški. Norėdami nufotografuoti CG 4, mokslininkai naudojo specialų „DECam“ vandenilio alfa filtrą. Veikiamas žvaigždžių spinduliuotės vandenilis jonizuojasi, todėl „DECam“ pavyko nufotografuoti silpną raudoną švytėjimą CG 4 „galvoje“ ir aplink išorinį kraštą.
„NOIRLab“ valdoma „DECam“ yra 570 megapikselių kamera su 74 jutikliais. Ji įrengta Víctoro M. Blanco teleskope – 4 metrų skersmens teleskope Cerro Tololo observatorijoje ant Cerro Pachono kalno Čilėje, rašo „Live Science“.
