Tamsūs dariniai buvo pastebėti Marso pietiniame poliariniame regione esančiame darinyje, vadinamame Inkų miestu. EKA orbitinių zondų „Mars Express“ ir „ExoMars Trace Gas Orbiter“ darytose nuotraukose matyti tamsių taškelių telkiniai, kurie primena mažus juodus voriukus, susiglaudusius vienas prie kito.
Šie dariniai iš tikrųjų yra dujų kanalai, kurių skersmuo siekia nuo nuo 45 metrų iki 1 kilometro. Jie atsiranda, kai Marso pavasarį pietų pusrutulyje pradeda šilti oras ir tirpsta anglies dioksido ledo sluoksniai. Dėl šilumos žemiausi ledo sluoksniai virsta dujomis – arba sublimuojasi.
Dujoms plečiantis ir kylant aukštyn, jos išsiveržia iš viršuje esančių ledo sluoksnių, su savimi nešdamos tamsias dulkes iš kietojo paviršiaus. Šios dulkės, išsiveržusios iš ledo, pasipila ant viršutinio sluoksnio ir sukuria darinį, panašų voratinklį. Kai kuriose vietose geizeriai prasiveržia per iki metro storio ledą, teigia EKA.
Inkų miestas dar vadinamas Angustus Labyrinthus. Taip jis pavadintas dėl linijinių, į griuvėsius panašių keterų, kurios, kaip anksčiau manyta, yra suakmenėjusios smėlio kopos arba galbūt senovės Marso ledynų liekanos, kurios, atsitraukdamos galėjo palikti aukštas nuosėdų sienas.
Tačiau 2002 m. zondas „Mars Orbiter“ atskleidė, kad Inkų miestas yra maždaug 53 mylių (86 km) pločio apskritimo dalis. Šis darinys gali būti senas smūginis krateris – o tai leidžia manyti, kad geometrinės keteros gali būti magmos intruzijos, iškilusios per įtrūkusią įkaitusią Marso plutą po to, kai į ją atsitrenkė kosminė uola. Tada krateris turėjo užsipildyti nuosėdomis, kurios nuo to laiko erodavo, iš dalies atskleisdamos magmos darinius, primenančius senovinius griuvėsius, rašo „Live Science“.
