Infraraudonaisiais spinduliais maitinamų bakterijų Žemėje yra daugelyje nišų – ypač tose vietose, kur nepatenka Saulės šviesa: pavyzdžiui, drumzlinose pelkėse ar giluminėse hidroterminėse versmėse. Naujajame tyrime, paskelbtame balandžio 16 d. žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, Kornelio universiteto astrobiologė Lígia Fonseca Coelho ir jos bendraautoriai išaugino šių bakterijų pavyzdį, išmatavo jų atspindimos šviesos bangų ilgius ir sumodeliavo, kaip šie šviesos ženklai atrodytų įvairiuose tolimuose pasauliuose.
Tyrėjai teigia, kad tokius šviesos spektrus bus galima ieškoti tokiais teleskopais kaip Čilėje statomas Itin didelis teleskopas (angl. Extremely Large Telescope) ir dar tik planuojama Tinkamų gyventi pasaulių observatorija (angl. Habitable Worlds Observatory).
„Turime sukurti gyvybės požymių duomenų bazę, kad mūsų teleskopai nepražiopsotų gyvybės, jei ji atsitiktinai neatrodytų taip, kaip kasdien sutinkame aplink save“, – sako viena iš tyrimo autorių, Kornelio universiteto astronomė ir Carlo Sagano instituto direktorė Lisa Kaltenegger.
Purpurinė – nauja žalia
Purpurinės bakterijos priklauso Pseudomonadota genties bakterijų būriui, ir jos klesti mažai deguonies turinčioje aplinkoje. L. F. Coelho su kolegomis išaugino 20 rūšių purpurinių sierą gaminančių bakterijų ir 20 rūšių purpurinių sieros negaminančių bakterijų. Šias rūšis mokslininkai surinko iš įvairių aplinkų, įskaitant jau egzistuojančias laboratorines kolonijas, vandenis netoli Keip Kodo kyšulio Masačiusetse ir tvenkinį Kornelio universiteto miestelyje Niujorko valstijoje. Šios bakterijos iš tikrųjų turi daugybę ne tik purpurinių, bet ir kitų spalvų pigmentų, įskaitant oranžinius ir raudonus karotinoidus.
Nustatę, kokio ilgio šviesos bangas šios bakterijos atspindi stipriausiai, tyrėjai imitavo, kaip tos bangos atrodytų atsklindančios iš įvairių galimų egzoplanetų: į Žemę panašios aplinkos, kurioje yra 70 proc. vandenynų ir 30 proc. sausumos, 100 proc. vandenynų pasaulio, 100 proc, užšalusio pasaulio ar snieguoto pasaulio, kuriame yra pusė sausumos ir pusė sniego.
„Mūsų modeliai rodo, kad, priklausomai nuo biotos ir debesų dangos, įvairios sausumos planetos galėtų turėti violetinių bakterijų paviršiaus biopigmentų požymių“, – straipsnyje rašo tyrėjai. – Nors nežinoma, ar gyvybė – arba purpurinės bakterijos – gali išsivystyti kituose pasauliuose, purpurinė spalva gali būti tiesiog nauja žalia spalva ieškant paviršinės gyvybės.“
