„Gaia BH3“ pavadinta juodoji skylė buvo atrasta „netyčia“, analizuojant Europos kosmoso agentūros misijos „Gaia“ metu surinktus duomenis, naujienų agentūrai AFP papasakojo Pasquale Panuzzo, vienas iš Paryžiaus observatorijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) astronomų.
„Gaia“, kurios tikslas – braižyti Paukščių tako galaktikos žemėlapį, juodąją skylę BH3 aptiko už 2000 šviesmečių nuo žemės esančiame Erelio žvaigždyne.
Kadangi misijos „Gaia“ metu naudojamas teleskopas gali tiksliai nustatyti žvaigždžių vietą danguje, astronomai sugebėjo apibrėžti jų orbitą ir pamatuoti nematomos žvaigždės kompanionės masę, kuri pasirodė besanti 33 kartus didesnė nei Saulės.
Tolesni stebėjimai žemėje esančiais teleskopais patvirtino, jog tai yra juodoji skylė, kurios masė yra gerokai didesnė nei tų, kurios ligi šiol buvo aptiktos Paukščių take. „Niekas nesitikėjo rasti visai netoliese esančią ir ligi šiol neaptiktą didelės masės juodąją skylę. Tokį atradimą galima padaryti kartą profesinėje tyrėjo karjeroje“, – pranešime spaudai teigė P. Panuzzo.
Žvaigždinės masės juodoji skylė buvo aptikta, mokslininkams aplink ją besisukančioje žvaigždėje pastebėjus „virpančius“ judesius. „Matėme kiek mažesnę (maždaug 25 proc.) ir ryškesnę nei Saulė žvaigždę, kuri sukosi aplink nematomą kompanionę“, – pasakojo P. Panuzzo.
Žvaigždinės masės juodosios skylės susiformuoja, gyvavimo pabaigoje subliuškus milžiniškoms žvaigždėms ir yra mažesnės nei supermasyvios juodosios skylės, kurių kilmė vis dar nėra nustatyta. Tokių milžinių, pasitelkiant gravitacines bankas, jau yra aptikta tolimose galaktikose. Bet „mūsiškėje – dar niekada“, – pasakė P. Panuzzo.
BH3 yra „mieganti“ juodoji skylė, nuo savo žvaigždės kompanionės nutolusi per toli, kad iš jos siurbtų materiją, todėl rentgeno spindulių neskleidžia ir dėl to ją sunku aptikti.
Misijos „Gaia“ teleskopas aptiko ir pirmąsias dvi neaktyvias Paukščių tako juodąsias skyles – „Gaia BH1“ ir „Gaia BH2“. Misija „Gaia“ pastaruosius dešimtį metų vykdoma už 1,5 mln. kilometrų nuo žemės, o 2022 m. pateikė trimatį daugiau nei 1,8 mlrd. žvaigždžių ir jų trajektorijų žemėlapį.