Kp 7 leidžia klasifikuoti geomagnetinę audrą kaip „stiprią“ (angl. severe geomagnetic storm), Kp 5 – kaip „nedidelę“ (angl. minor geomagnetic storm).
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro duomenimis, pirmadienio dieną Kp indeksas nukris iki 3, bet apie vidurnaktį ir paryčiais vėl pakils iki 5 (tad vėl prasidės G1 – mažiausio iš galimų – stiprio geomagnetinė audra), tačiau nuo antradienio ryto viskas ims rimti, o trečiadienį Kp indeksas sieks apie 1.
Tokio stiprumo geomagnetinės audros sukuria Šiaurės pašvaistes, tačiau plika akimi jos dažniausiai matomos tik nuo Kp 7 – tačiau silpnesnes galima užfiksuoti fotoaparatais.
Kaip primena NOAA, geomagnetinės audros didžiausią pavojų kelia orbitoje esantiems palydovams, radijo ryšiui, elektros tinklams (dėl srovės svyravimų), tačiau patikimų ir neginčytinų duomenų apie pavojų ant Žemės paviršiaus esančių žmonių sveikatai nėra (didesnė rizika yra kosmose esantiems astronautams ir dideliame aukštyje skraidantiems ašigalių zonose pilotams bei įguloms) – mus gerai gina Žemės magnetinis laukas.
Geomagnetinės audros – tai Žemės magnetosferos reiškiniai, kuriuos sukelia Saulės vėjo smūgiai arba Saulės vėjo sąveika su Žemės magnetiniu lauku. Šios audros, dažnai kylančios dėl Saulės veiklos – pavyzdžiui, Saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetimų (CME) – daro žymų poveikį Žemės magnetinei aplinkai.
Pasiekusios Žemę, iš Saulės išmestos krūvį turinčios dalelės susiduria su mūsų planetos magnetosfera. Šis susidūrimas sukelia sudėtingus magnetosferos pokyčius ir anomalijas, dėl kurių kyla geomagnetinė audra.
