12P/Pons-Brooks (12P) kometa, dar vadinama Velnio kometa, yra 17 km pločio kometa, kuri apskrieja Saulę labai elipsine orbita maždaug kartą per 71 metus. 12P yra kriovulkaninė – arba ledinio ugnikalnio – kometa. Tai reiškia, kad kai Saulės spinduliuotė pratirpdo jos ledinį apvalkalą, arba branduolį, ji kartais išsiveržia: iš jos užšalusio vidaus į kosmosą išsiveržia ledo ir dujų mišinys, vadinamas kriomagma. Kai taip atsitinka, kriomagma išplečia kometos komą – dujų ir dulkių debesį aplink kometos branduolį – todėl ji kelias ateinančias dienas atrodo daug šviesesnė.
Praėjusių metų liepą astronomai pirmą kartą per 69 metus stebėjo, kaip išsiveržė 12P – ir nuo to laiko ji išsiveržia gana dažnai. Per pirmuosius 12P išsiveržimus išsiplėtusi kometos koma pasidarė nelygi – dėl to ji atrodė tarsi su ragais, o tai lėmė jos demonišką pravardę. Tačiau vėlesnių išsiveržimų metu šių ragų nebeliko. Naujausiose kometos nuotraukose taip pat matyti, kad ji skleidžia žalią šviesą, kurią lemia didelis dikarbonato kiekis komoje ir uodegoje.
Tikimasi, kad balandžio 24 d. 12P labiausiai priartės prie Saulės, o birželio 2 d. apskries aplink mūsų gimtąją žvaigždę ir labiausiai priartės prie Žemės. Tai reiškia, kad per artėjantį užtemimą, kuris bus matomas didelėje Šiaurės Amerikos dalyje (bet, deja, nebus matomas Lietuvoje), 12P bus daug ryškesnė nei dabar ir bus labai arti Saulės. Todėl, kai Mėnulis laikinai užstos Saulės šviesą, kometa gali būti matoma fotografams, turintiems galingus objektyvus, rašo Spaceweather.com.
Astrofotografams užfiksuoti tokį retą vaizdą būtų „svajonės išsipildymas“, sako Čekijos astrofotografas Petras Horálekas. „Tokia galimybė išties labai reta!“, – teigia jis.
Arizonoje gyvenantis astrofotografas Eliotas Hermanas, pastaruosius metus reguliariai fotografuojantis 12P, taip pat įsitikinęs, kad kometa bus matoma fotoaparatu – ir planuoja sumontuoti kelias įvykio nuotraukas, kad sustiprintų kometos šviesą.
12P bus matoma netoli Jupiterio, kuris turėtų būti matomas plika akimi – ir žiūrint nuo žemės, bus šiek tiek aukščiau ir kairiau Saulės, teigia E. Hermanas. Jis taip pat pastebi, kad tai bus puikus „erdvinis žymeklis“, pagal kurį fotografai galės nustatyti žaliosios kometos buvimo vietą.
Jei kometa išsiverš prieš užtemimą, yra didelė tikimybė, kad ji taip pat bus matoma ir plika akimi, teigia astrofotografas. Tačiau tokius išsiveržimus „kaip žinia, sunku prognozuoti“, priduria jis.
P. Horálekas, kuris taip pat kurį laiką stebėjo kometą, taip pat mano, kad 12P gali būti matoma plika akimi – tačiau tik tuo atveju, jei prieš pat užtemimą įvyks didelis išsiveržimas.
Kiti astrofotografai nėra tokie tikri dėl kometos matomumo užtemimo metu. Austrijoje gyvenantis fotografas Michaelis Jägeris, taip pat stebintis 12P, sako, kad jis „labai skeptiškai vertina tai, jog kometa bus matoma plika akimi“, net ir įvykus dideliam išsiveržimui.
Praėjusių Saulės užtemimų metu fotografai galėjo padaryti ne mažiau retų ir unikalių nuotraukų. Praėjusiais metais per hibridinį Saulės užtemimą, kuris balandžio 20 d. buvo matomas virš Australijos, P. Horálekas ir kiti fotografai užfiksavo stulbinantį didelės Saulės audros, nutikusios Saulės pilnutinio užtemimo metu, vaizdą.
Balandžio 8 d. užtemimo metu Saulė taip pat bus pasiekusi Saulės maksimumą – aktyviausią 11 metų Saulės ciklo fazę. Todėl jos vainikas – išorinė atmosfera, kuri užtemimo metu atrodo kaip vaiduokliškų baltų vijoklių jūra – bus ypač gerai matomas, todėl šių metų užtemimas bus įvykis, pasitaikantis tik kartą gyvenime, rašo „Live Science“.
Deja, kaip jau minėta, jis nebus matomas Lietuvoje.
