WD 0816–310 yra už 63 šviesmečių nuo Žemės. Anksčiau astronomai manė, kad baltųjų nykštukių sudraskytų ir suvalgytų planetų ar asteroidų fragmentai galiausiai tolygiai pasklinda po jų paviršių.
Tačiau nauji Žemės dydžio mirusios žvaigždės stebėjimai, paskelbti vasario 26 d. žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, atskleidė, kad vienos baltosios nykštukės sudorotos planetos likučius galingi magnetiniai laukai įtvirtino vienoje vietoje, sukurdami tamsią metalinę juostą mirusios žvaigždės paviršiuje.
„Gerai žinoma, kad kai kurios baltosios nykštukės – lėtai vėstantys tokių žvaigždžių kaip mūsų Saulė branduoliai – kanibalizuoja savo planetinių sistemų dalis, – sako pagrindinis tyrimo autorius, Armos observatorijos ir planetariumo Šiaurės Airijoje astronomas Stefano Bagnulo. – Dabar nustatėme, kad šiame procese svarbiausią vaidmenį atlieka žvaigždės magnetinis laukas – dėl jo baltosios nykštukės paviršiuje susidaro randas.“
Baltosios nykštukės susidaro, kai daugmaž panašios į Saulę žvaigždės pritrūksta kuro branduolių sintezei. Kai tai įvyksta, žvaigždės nusimeta daugumą savo išorinių sluoksnių ir atsiskleidžia tankus, įkaitęs baltas branduolys, kuris ilgainiui lėtai aušta.
Remiantis 2001 m. žurnale „Publications of the Astronomical Society of the Pacific“ paskelbtu tyrimu, apie 97 proc. žvaigždžių Paukščių Take, įskaitant Saulę, lemta tapti baltosiomis nykštukėmis.
Siekdami ištirti WD 0816–310, mokslininkai du mėnesius žvaigždę stebėjo Labai dideliu teleskopu (angl. Very Large Telescope, VLT) Čilėje. Jie pastebėjo, kad mirusiai žvaigždei sukantis apie savo ašį, teleskopo užfiksuoti metalų kiekiai sparčiai keitėsi ir sutapo su baltosios nykštukės magnetinio lauko pokyčiais.
Šie du stebėjimai kartu reiškia, kad WD 0816–310 poliarinis magnetinis laukas „užpylė“ metalinius vienos iš sudorotų planetų likučius ant vieno iš baltosios nykštukės magnetinių polių, palikdamas „randą“.
„Šis randas – tai koncentruota planetinės medžiagos juosta, kurią laiko magnetinis laukas, – teigia vienas iš autorių, Vakarų Ontarijo (Kanada) universiteto profesorius emeritas ir Armos (Airija) observatorijos ir planetariumo vizituojantis profesorius Johnas Landstreetas. – Nieko panašaus anksčiau nebuvo pastebėta.“
Tyrėjai mano, kad radę daugiau „randuotų“ baltųjų nykštukių, jie galėtų gauti unikalių įžvalgų apie žvaigždžių sistemas, esančias už mūsų planetos ribų – net jei stebėjimai atliekami praėjus daug laiko po šių sistemų žūties, rašo „Live Science“.
