Naujai atrastas kvazaras yra tikras rekordininkas. Tai ne tik ryškiausias kada nors aptiktas kvazaras, bet ir apskritai ryškiausias kada nors užfiksuotas astronominis objektas. Jį taip pat maitina alkaniausia ir sparčiausiai auganti kada nors aptikta juodoji skylė.
Kvazaras J0529–4351 yra taip toli nuo Žemės, kad jo šviesa mus pasiekia tik po 12 mlrd. metų, t. y. jį matome tokį, koks jis buvo, kai 13,8 mlrd. metų senumo Visatai buvo vos 2 mlrd. metų.
Apskaičiuota, kad kvazaro centre esanti supermasyvi juodoji skylė yra 17–19 mlrd. kartų masyvesnė už Saulę. Kiekvienais metais ji praryja dujų ir dulkių, kurių masė prilygsta 370 Saulės masių. Dėl to J0529–4351 yra 500 trilijonų kartų ryškesnis už Saulę.
„Mes atradome greičiausiai augančią iki šiol žinomą juodąją skylę. Jos masė prilygsta 17 mlrd. saulių, – pranešime sakė tyrėjų komandos vadovas, Australijos nacionalinio universiteto astronomas Christianas Wolfas. – Dėl to ji yra šviesiausias objektas žinomoje visatoje“.
J0529–4351 buvo pastebėtas daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius, tačiau buvo toks ryškus, kad astronomams nepavyko jo identifikuoti kaip kvazaro.
Kvazarai – tai galaktikų širdyse esančios sritys, kuriose yra supermasyvių juodųjų skylių, apsuptų dujų ir dulkių, kuriomis šios tuštumos maitinasi. Dėl didžiulės objektų gravitacijos susidarančios intensyvios sąlygos aplink tokias aktyvias juodąsias skyles esančiuose materijos diskuose – vadinamuose akreciniais diskais – įkaitina dujas ir dulkes ir priverčia jas ryškiai švytėti.
Be to, bet kokia šiuose diskuose esanti medžiaga, kurios juodoji skylė nepraryja, nukreipiama į kosminio giganto ašigalius, kur ji išmetama beveik šviesos greičiu – ir ši dalelių srovė taip pat generuoja galingą šviesą. Todėl kvazarai šiuose aktyviųjų galaktikų branduolių regionuose gali šviesti ryškiau nei bendra milijardų aplinkinių galaktikų žvaigždžių šviesa.
J0529–4351 šviesa sklinda iš masyvaus akrecinio disko, kurio skersmuo yra daugmaž 7 šviesmečiai. Tai reiškia, kad kirsti šį akrecinį diską būtų tolygu kelionei tarp Žemės ir Saulės, maždaug 45 000 kartų.
„Nuostabu, kad jis iki šiol buvo nežinomas, nors jau žinome apie milijoną mažiau įspūdingų kvazarų“, – teigia komandos narys, Australijos nacionalinio universiteto mokslininkas Christopheris Onkenas.
J0529–4351 iš pradžių buvo pastebėtas 1980 m. astronominių apžvalgų metu, tačiau prireikė kelių dešimtmečių, kad būtų patvirtinta, jog tai yra kvazaras. Didelės astronominės apžvalgos pateikia tiek daug duomenų, kad astronomams reikia mašininio mokymosi modelių jiems analizuoti ir kvazarams atrinkti iš kitų dangaus objektų.
Be to, šie modeliai yra apmokomi pagal šiuo metu atrastus objektus, todėl jie gali nepastebėti išskirtinių savybių turinčių kvararų, tokių kaip J0529–4351. Iš tiesų šis kvazaras yra toks ryškus, kad modeliai jį praleido manydami, jog tai yra žvaigždė, esanti palyginti netoli Žemės.
Šis klaidingas klasifikavimas buvo pastebėtas 2023 m., kai astronomai, naudodami Siding Spring observatorijos (Australija) 2,3 m teleskopą, pažvelgė į objekto J0529–4351 regioną ir suprato, kad iš tikrųjų tai yra kvazaras.
Naujasis atradimas, kad tai iš tikrųjų yra ryškiausias visų laikų kvazaras, buvo padarytas, kai Labai Didelio Teleskopo (angl. Very Large Telescope, VLT), esančio Šiaurės Čilės Atakamos dykumos regione, „X-shooter“ spektrografo prietaisas atliko tolesnį J0529–4351 stebėjimą.
Mokslininkai ketina atlikti daugiau šio ypatingo kvazaro tyrimų modernesniais teleskopais.
Tyrimai paskelbti žurnale „Nature Astronomy“.
Parengta pagal „Science American“.
