Yra žinoma, kad planetos susiformuoja iš protoplanetinių diskų – žvaigždes supančių dulkių ir dujų žiedų, tačiau kaip tiksliai tai vyksta, vis dar diskutuojama. Labiausiai paplitusi teorija vadinama branduolio akrecija, kai dulkių dalelės pradeda lipti viena prie kitos, formuodamos vis didesnius objektus – kol išauga į planetas. Manoma, kad mažiau mėgstamas, bet vis dar tikėtinas modelis, vadinamas disko nestabilumu, vyksta daug greičiau – kai diskas atvėsta ir suyra į gabalus, kurie vėliau tampa planetomis.
Atlikdama naująjį tyrimą UCLan komanda superkompiuteriu modeliavo planetų formavimąsi, siekdama ištirti aspektą, į kurį dažniausiai nebuvo kreipiamas dėmesys – kokios formos būna jaunos planetos?
„Planetų formavimąsi tyrinėjame jau seniai, tačiau niekada anksčiau nebuvome pagalvoję, kad modeliavimo metu reikia patikrinti, kokia yra planetų forma, kai jos formuojasi, – sako vienas iš tyrimo tyrėjų daktaras Dimitris Stamatellosas. – Visada manėme, kad jos yra sferinės.“
Mokslininkai nustatė, kad kai planetos formuojasi disko nestabilumo metodu, jos neauga tolygiai į išorę, visą laiką išlikdamos rutulio formos, o atvirkščiai – jų poliai sukaupia daugiau medžiagos nei pusiaujas, todėl jos išsitempia į „išplokštėjusį sferoidą“, kuris yra tarsi suploto ovalo formos. Jaunoms planetoms augant, jos, žinoma, galiausiai įgauna gerai pažįstamą sferinę formą.
Nors kol kas tai tik modeliavimas, komanda teigia, kad jaunų planetų stebėjimai, siekiant išsiaiškinti, ar kuri nors iš jų turi tokią keistą formą, galėtų padėti patvirtinti arba paneigti disko nestabilumo planetų formavimosi metodą.
Tyrimai buvo priimti publikuoti žurnale „Astronomy and Astrophysics Letters“.
Parengta pagal „New Atlas“.
