„Tai leidžia manyti, kad tai galėjo būti kitos civilizacijos dirbtinai sukurtas meteoras, panašus į zondą „Voyager“, – pirmadienį radijo stočiai sakė A. Loebas.
Nors A. Loebas, ko gero, geriausiai žinomas dėl savo provokuojančių teorijų apie tarpžvaigždinį objektą „Oumuamua“, kuris 2017 m. praskriejo pro mūsų Saulės sistemą, naujausios jo išvados susijusios su kitu tarpžvaigždiniu objektu, kuris, kitaip nei „Oumuamua“, pasiekė Žemę, nors ir sudužęs.
Meteoras, žinomas kaip CNEOS 2014–01–08 (arba dar kaip „Tarpžvaigždinis meteoras 1“, IM1), beveik prieš dešimtmetį nukrito į Ramųjį vandenyną netoli Papua Naujosios Gvinėjos, tačiau jis nesulaukė didelio dėmesio, kol A. Loebas ėmėsi iniciatyvos ir 2022 m. patvirtino, kad tai buvo pirmasis žinomas tarpžvaigždinis objektas, nukritęs į Žemę.
Ieškodamas objekto, astrofizikas pernai pradėjo ekspediciją vandenyno dugnui išnaršyti ir, jo teigimu, rado jo liekanų – mikroskopinių metalinių sferų, kurios, jo manymu, gali patvirtinti, kad IM1 gali būti tam tikra ateivių technologija.
Spalio mėn. paskelbtame straipsnyje užfiksuotos išvados buvo priimtos skeptiškai. Kai kurie mokslininkai paneigė A. Leobo nuomonę teigdami, kad sferos yra šalutinis produktas, susidaręs deginant anglis Žemėje.
Tačiu A. Loebas Bostono visuomeniniam radijui sakė, kad paskelbė naujų išvadų, kurios nutildys skeptikus, ir savo naujame darbe padarė išvadą, kad kai kurių metalinių sferų „cheminė sudėtis skiriasi nuo bet kurios žinomos Saulės sistemos medžiagos“.
„Mes palyginome 55 periodinės lentelės elementus, esančius anglies pelenuose, su tomis ypatingomis sferomis, kurias radome. Ir akivaizdu, kad ji labai skiriasi“ – aiškino jis radijo stočiai.
Dabar A. Loebas ruošiasi dar vienai kelionei į Ramųjį vandenyną, tikėdamasis rasti didesnių fragmentų, rašo „Futurism“.
