Planuodami vietas nusileidimams Mėnulyje su įgulomis – nuo būsimų „Artemis“ misijų iki galimų ilgalaikių Mėnulio gyvenviečių – misijų planuotojai turi atsižvelgti į daugybę Mėnulio savybių. Pavyzdžiui, reljefo forma gali nulemti misijos baigtį, o dėl galimai didelio požeminio vandens kiekio viena vieta gali būti daug patrauklesnė už kitą, sausesnę vietą. Tačiau dabar geologai teigia, kad taip pat svarbu nepamiršti Mėnulio žemės drebėjimų ir nuošliaužų.
Kaip pabrėžia mokslininkai, tai nebėra akademinis klausimas. Mokslininkai, tyrinėjantys Mėnulio pietinį poliarinį regioną, esantį netoli planuojamos „ Artemis 3“ nusileidimo zonos, nustatė lūžių linijas, kurių pasislinkimas maždaug prieš 50 metų sukėlė didelį Mėnulio drebėjimą.
Kai kurios „Apollo“ misijos kartu su savimi turėjo seismografus. 1973 m. kovo 13 d. ypač stiprus Mėnulio drebėjimas sudrebino šiuos seismografus Mėnulio pietų ašigalio kryptyje. Po kelių dešimtmečių „Lunar Reconnaissance Orbiter“ praskrido virš pietų ašigalio ir pastebėjo lūžių linijų virtinę. Remdamiesi naujais modeliais, mokslininkai susiejo šiuos lūžius su tuo Mėnulio drebėjimu, kurį užfiksavo seismografai.
Tyrimai dar labiau papildo mūsų supratimą apie tai, kokie išvis būna Mėnulio drebėjimai. Iš esmės Mėnulio drebėjimai yra panašūs į žemės drebėjimus – ir vienus, ir kitus sukelia besislenkantys lūžiai. Mėnulio atveju juos sukelia „raukšlės“, kurios susidaro Mėnulio paviršiuje jam mažėjant. O Mėnulio mažėjimą nulėmė tai, kad per pastaruosius kelis šimtus milijonų metų jo vidus atvėso.
Be to, Mėnulio paviršius yra daug mažiau sandarus nei Žemės, dažnai sudarytas iš palaidų dalelių, kurios smūgių metu gali būti išmestos ir išbarstytos. Todėl Mėnulio drebėjimai dar dažniau sukelia nuošliaužas, nei žemės drebėjimai.
„Artėjant misijos „Artemis“ su įgula paleidimo datai, svarbu, kad mūsų astronautai, įranga ir infrastruktūra būtų kuo saugesni, – teigia geologas ir vienas iš tyrėjų Nicholasas Schmerras. – Šis tyrimas padeda mums pasirengti tam, kas mūsų laukia Mėnulyje, – ar tai būtų inžinerinės konstrukcijos, geriau atlaikančios Mėnulio seisminį aktyvumą, ar žmonių apsauga nuo tikrai pavojingų zonų.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Planetary Science Journal“.
Parengta pagal „Live Science“.
