Fotografas Peteris Rosenas ankstyvą sausio 8 d. rytą Stokholme stebėjo virš horizonto kylančią Venerą ir užfiksavo neįprastos spalvos blyksnį, sklindantį iš vienos iš artimiausių mūsų planetos kaimynių, pranešė Spaceweather.com.
Ryškus blyksnis, trukęs apie sekundę, buvo „netikėta premija“, kuri dar labiau sustiprino jau ir taip įspūdingą patirtį, portalui sakė P. Rosenas.
Panašūs žali blyksniai kartais matomi Saulei kylant virš vandenyno horizonto. Šviesos blyksnius sukelia dangaus objektų šviesa, kuri lūžta keliaudama per mūsų planetos atmosferą.
Regimoji šviesa yra sudaryta iš įvairių spalvotos šviesos bangų ilgių, kurie kartu suteikia spinduliams baltą spalvą. Tačiau kai Saulės šviesa sklinda per Žemės atmosferą, atskirus bangos ilgius iš dalies paveikia dujų molekulės. Tai vyksta nuolat: pavyzdžiui, dėl to giedras dangus atrodo mėlynas.
Tačiau esant tinkamoms sąlygoms – pavyzdžiui, esant giedram dangui – Saulės ir artimiausių planetų šviesa gali visiškai atsiskirti, ypač kai jos yra netoli horizonto – nes prieš pasiekdama stebėtoją, šviesa turi praeiti pro didesnę atmosferos dalį.
Kai taip atsitinka, trumpesnių bangų šviesa – pavyzdžiui, mėlyna ir violetinė – labiausiai išsisklaido, o ilgesnių bangų šviesą – pavyzdžiui, raudoną, oranžinę ir geltoną – lengviau sugeria atmosferos molekulės. Todėl vidutinio ilgio žalios spalvos bangos kartais yra vienintelės spalvos, kurios pasiekia stebėtoją. Tačiau tam turi būti tinkamas kampas, todėl stebėtojui visa tai pasirodo tik kaip trumpas blyksnis.
Neseniai įamžintame Veneros vaizde ryškiausia planetos spalva – žalia. Tačiau atidžiau įsižiūrėję taip pat galite pamatyti geltonos, oranžinės, raudonos ir mėlynos spalvos šviesos blyksnius.
Tam tikromis aplinkybėmis ledo kristalai atmosferoje taip pat gali laužti saulės šviesą ir taip sukurti vaivorykštės spalvų debesis ar šviesos aureoles aplink Saulę ar Mėnulį. Dėl to paties efekto gali susidaryti vaivorykštės žiedai aplink objektus, kai šviesą laužia dideli klajojančių žiedadulkių grūdeliai.
Žali Veneros blyksniai buvo pastebėti ir keletą kartų anksčiau. Panašūs žali blyksniai taip pat buvo užfiksuoti Merkurijaus ir Mėnulio vaizduose.
Tačiau skirtingai nuo žalių blyksnių aplink Saulę, kurie dažniau pasirodo tyrame ore virš vandenyno, šie šviesos šou dažniau matomi itin šaltame ore, kuris padidina efektą. Tai reiškia, kad planetų blyksniai nėra taip griežtai apriboti horizonto.
Parengta pagal „Live Science“.
