Kosminė Saulės observatorija, kuri 2023 m. gruodžio 28 d. baigė 18-ąjį artimą Saulės apskridimą, 2024 m. gruodžio 24 d. dar kartą priartės prie mūsų žvaigždės. Šio susitikimo metu ji priartės maždaug per 6,1 mln. km nuo fotosferos, kurią apytiksliai galima laikyti Saulės paviršiumi (Saulė yra dujų kamuolys, todėl ji iš tikrųjų neturi paviršiaus.) Vykdydamas šį manevrą erdvėlaivis turės išverti maždaug 1400 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą.
„Iš esmės mes beveik nusileidžiame ant žvaigždės, – „BBC News“ pasakojo Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos astrofizikas ir „Parker Solar Probe“ misijos projekto mokslininkas Nouras Raouafi. – Tai bus monumentalus pasiekimas visai žmonijai. Tai prilygsta 1969 m. išsilaipinimui Mėnulyje“.
Parkerio saulės zondas: aukščiau, toliau, greičiau
2018 m. rugpjūtį iš Kanaveralo kyšulio Floridoje paleistas „Parker Solar Probe“ 2023 m. rugsėjo 27 d. jis labiausiai priartėjo prie Saulės, praskriedamas 7,26 mln. km nuo Saulės paviršiaus atstumu ir pasiekdamas maždaug 636 000 km/val. greitį.
2024 m. Kalėdų išvakarėse įvyksiantis artimas praskriejimas taip pat pagerins ankstesnį zondo greičio rekordą. Zondui priartėjus prie Saulės, didžiulė mūsų žvaigždės gravitacinė įtaka įgreitins jį iki maždaug 700 000 km/val.. Tai maždaug 300 kartų didesnis greitis nei maksimalus „Lockheed Martin F-16“ naikintuvo greitis – ir maždaug 200 kartų didesnis greitis nei šautuvo paleistos kulkos.
Nors šie rekordiniai pasiekimai stulbinantys, tikrasis „Parker Solar Probe“ tikslas – daugiau sužinoti apie Saulę. Mokslininkai tikisi šiuo skrydžiu įminti vieną ypatingą Saulės paslaptį: kodėl mūsų žvaigždės išorinė atmosfera yra daugiau kaip 200 kartų karštesnė už jos paviršių. Apskaičiuota, kad vainiko temperatūra viršija 1,1 mln. C°, o fotosferos – apie 5500 C°.
Tai glumina, nes Saulės šilumos šaltinis daugiausia yra jos širdyje vykstanti branduolių sintezė. Fotosfera yra bent jau apie 5000 km arčiau šio branduolio nei vainikas – pastarasis tęsiasi apie 8 mln. km nuo Saulės paviršiaus. Tai būtų tas pats, kas virš laužo kepti dešreles ir pastebėti, kad jos iškepa greičiau, kai yra toliau nuo ugnies.
Kad atsakytų į šį klausimą, „Parker Solar Probe“ skris pro Saulės vainiką ir rinks duomenis.
Renkant šiuos duomenis, 2022 m. rugsėjį Saulės zondas praskrido pro didžiulį žvaigždės medžiagos srautą, vadinamą vainiko masės išmetimu (angl. coronal mass ejection, CME) – ir išgyveno, nors tai buvo vienas galingiausių užfiksuotų CME.
Tačiau viskas turi ir pabaigą. „Parker Solar Probe“ misiją planuojama baigti 2025 m., po 24-ojo zondo praskriejimo pro Saulę, rašo „Live Science“.
