Daug kalbama apie tai, kad didėjantis anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje prisideda prie visuotinio atšilimo – tačiau faktas tas, kad mūsų planetoje šių dujų kiekis yra nepaprastai mažas, palyginti su kitais, mažiau gyvenamais pasauliais – pavyzdžiui, Venera. Šios planetos atmosferą sudaro net 96,5 proc. dujų, o Marso atmosferoje yra 95 proc. CO2. Tuo tarpu Žemės atmosferoje anglies dioksido koncentracija siekia vos 0,04 proc. Taip yra todėl, kad mūsų vandenynai sugeria apie 80 proc. planetos anglies dioksido.
Šis faktas paskatino mokslininkus sukurti naują metodą, kaip identifikuoti egzoplanetas, kuriose gali būti skysto vandens, ieškant jų atmosferose mažo anglies dioksido kiekio. Tyrėjai siūlo naudoti mūsų Saulės sistemą kaip modelį ir pateikia planą, kaip ieškoti planetų, kurios yra tam tikru atstumu nuo Saulės – ir kuriose gali būti skysto vandens. Tuomet, jei analizuojant šių pasaulių atmosferas paaiškėtų, kad viename iš jų anglies dioksido kiekis yra mažesnis nei kituose, būtų didelė tikimybė, kad šios dujos yra sulaikytos dideliuose vandens telkiniuose, teigia jie.
Pasak tyrėjų grupės, ypač įdomi šio plano dalis yra ta, kad šiuo metu Jameso Webbo kosminis teleskopas gali išmatuoti anglies dioksido kiekį planetose, kurias jis gali stebėti – panašiai kaip anksčiau šiais metais tai padarė su Jupiterio mėnuliu Europa.
„Egzoplanetų mokslo šventasis Gralis – ieškoti gyvybei tinkamų pasaulių ir gyvybės, tačiau visos savybės, apie kurias iki šiol buvo kalbama, buvo nepasiekiamos naujausioms observatorijoms, – sako tyrimo bendraautorius, MIT planetų mokslų docentas Julienas de Witas. – Dabar turime būdą sužinoti, ar kitoje planetoje yra skysto vandens. Ir tai yra kažkas, ką galime pasiekti per artimiausius kelerius metus“.
Vanduo nėra lygus gyvybei
Tačiau nors toks metodas gali padėti nustatyti, ar planetoje iš tiesų yra skysto vandens, mokslininkai pripažįsta, kad tai nebūtinai reiškia, jog joje yra gyvybė. Tačiau komanda turi planą, kaip išspręsti ir tai.
Vėlgi, remdamiesi mūsų planetos pavyzdžiu, tyrėjai nurodo, kad kai gyvybės formos Žemėje (įskaitant augalus ir kai kuriuos mikrobus) įsiurbia anglies dioksidą, išskiria deguonį, kurį Saulės fotonai gali paversti ozonu. Kaip ir anglies dioksidas, ozonas turi požymį, kurį galima aptikti Jameso Webbo teleskopu. Mokslininkai teigia, kad, pasinaudoję šiuo teleskopu ir suradę gyvenamojoje zonoje planetą, kurioje mažai CO2 ir daug ozono, greičiausiai rasime planetą su gyvybe.
„Jei matome ozoną, gana didelė tikimybė, kad jis susijęs su anglies dioksidu, kurį vartoja gyvybė, – sako tyrimo bendraautorius Amaury Triaud iš UB. – O jei tai gyvybė, tai gausi gyvybė. Tai nebūtų tik kelios bakterijos. Tai būtų planetos masto biomasė, galinti perdirbti didžiulį anglies dioksido kiekį ir su juo sąveikauti.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.
Parengta pagal „New Atlas“.
