„Tai Mėnulio metai, – sako Kalifornijos technologijos instituto darbuotoja Bethany Ehlmann. – Mėnulio misijų skaičius 2024 m. iš tikrųjų atspindi ir įgyvendina pastarųjų maždaug penkerių metų įkarštį – tai didelis pasaulinis postūmis.“
Viskas turėtų prasidėti sausio mėnesį, kai planuojamas Japonijos aparato „Smart Lander for Investigating Moon“ (SLIM) – pirmojo šalies mėnuleigio – nusileidimas Mėnulyje. Maždaug tuo pačiu metu startuos JAV bendrovės „Intuitive Machines“ sukurtas nusileidimo aparatas. Šis aparatas, kaip ir dauguma kitų 2024 m. startuosiančių aparatų, yra NASA komercinių Mėnulio krovinių gabenimo paslaugų (angl. Commercial Lunar Payload Services, CLPS) iniciatyvos, pagal kurią agentūra finansuoja komercinius aparatus, vykstančius į Mėnulį, dalis.
CLPS misijos tirs ir bandys išgauti ledą Mėnulyje, išbandys būsimoms misijoms skirtas technologijas, ieškos būdų, kaip kovoti su lipniomis Mėnulio dulkėmis, ir demonstruos įvairius naujų tipų mėnuleigius.
Vieną iš tokių misijų, pavadintą „Cooperative Autonomous Distributed Robotic Exploration“ (CADRE), sudarys trys mėnuleigiai ir bazinė stotis, kurie, veikdami pagal bendrą misijos planą, autonomiškai atliks matavimus skirtingose Mėnulio paviršiaus vietose.
„Robotuose įdiegta autonomija priima bendro pobūdžio tikslą ir apskaičiuoja, ką kiekvienas iš jų turi daryti atskirai, kad pasiektų šį tikslą be jokių papildomų nurodymų“, – sako Jean-Pierre de la Croixas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Kalifornijoje (JAV). Jei tai pasiteisins, ši įranga galėtų smarkiai padidinti būsimų misijų robotų produktyvumą.
Į Mėnulį keliauja ne tik nusileidimo aparatai, bet ir nauji orbitiniai aparatai. Mėnulio orbitinis aparatas „Lunar Trailblazer“, kuris yra CLPS programos dalis, bus ypač svarbus mokslininkams, ateityje sieksiantiems išgauti vandenį iš Mėnulio ledo. „Tai leis sudaryti pirmuosius vandens žemėlapius Mėnulio paviršiuje, kuriuos tikrai bus galima naudoti“, – teigia B. Ehlmann.
Žinoma, ne visas 2024 m. Mėnulyje vyksiančias misijas siųs NASA. Kartu su Japonijos SLIM, orbitinius aparatus siunčia Kanada, Vokietija ir Singapūras – ir net Suomijos elektronikos bendrovė „Nokia“ siunčia mėnuleigį. Gegužės mėnesį Kinija planuoja pradėti misiją „Chang'e 6“, kurios metu iš tolimosios Mėnulio pusės bus pargabenti pirmieji pasaulyje mėginiai.
Užbaigiant metus, lapkritį planuojama NASA misija „Artemis II“, o 2024 m. pabaigoje – du svarbūs „SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ skrydžiai: vienas jų – nusileidimas Mėnulyje be įgulos, o kitas – skrydis „dearMoon“, kurio metu aplink Mėnulį apskries keli menininkai.
Visos šios misijos – ypač „Artemis II“, kurios metu keturi astronautai per 10 dienų nuskris prie Mėnulio ir grįš atgal – yra pasirengimas vis sudėtingesniems žmonių vykdomiems Mėnulio tyrimams.
„Mėnulį iš arti pamatę astronautai iš tikrųjų pajus, kad tai tikras ir atskiras kūnas atviroje erdvėje, – sako viena iš tų keturių astronaučių Christina Koch. – Galimybė būti šios misijos dalimi ir daryti tai, ko nedarėme daugiau nei 50 metų, yra tiesiog fenomenali.“
Parengta pagal „New Scientist“.
