NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) darbuotojas Abhijitas Biswasas leidiniui „New Scientist“ papasakojo, kad Tatersas buvo pasirinktas pirmajam transliavimui tokiu atstumu, nes vienoje iš pirmųjų bandomųjų televizijos transliacijų taip pat buvo rodomas katinas – animacinis katinas Felixas. Mokslininkas sako, kad lazerio rodyklės įtraukimas į transliaciją buvo vizuali užuomina į lazerių naudojimą transliacijoje.
„Matyt, šis katinas labai mėgsta persekioti lazerinę rodyklę, tad kažkaip visa tai susipynė šiame vaizdo įraše“, – sako A. Biswasas.
15 sekundžių trukmės filmuota medžiaga buvo perduota iš NASA eksperimento „Deep Space Optical Communications“ (DSOC), kuris gabenamas kosminiu laivu „Psyche“, spalį paleistu į orbitą, kad perimtų to paties pavadinimo asteroidą.
Vieno iš JPL darbuotojų augintinio Taterso vaizdo įrašas buvo nufilmuotas ir įkeltas į erdvėlaivį prieš paleidimą. Filmuke taip pat parodytas „Psyche“ orbitos kelias, Palomaro observatorijos Kalifornijoje teleskopo kupolas ir techninė informacija apie lazerį bei jo duomenų perdavimo spartą.
Dvejus metus truksiantis DSOC eksperimentas į Žemę siųs didelės spartos bandomuosius duomenis ir yra NASA ilgalaikio plano, pagal kurį informacijai iš kosmoso perduoti naudojami lazeriai, o ne radijo ryšys, dalis. Tai leis pasiekti didesnį dažnių juostos plotį, taigi ir spartesnį duomenų perdavimą, kuriuo bus galima perduoti sudėtingą mokslinę informaciją ir didelės raiškos vaizdus bei vaizdo įrašus būsimoms misijoms.
„DSOC iš tikrųjų yra koncepcijos įrodymas, kuris, tikėkimės, padės visiems patikėti, kad tai įmanoma“, – sako A. Biswasas. Šis metodas jau buvo naudojamas duomenims persiųsti tarp Mėnulio ir Žemės, tačiau tai yra vos 384 400 kilometrų atstumas. Mokslininkas sako, kad ateityje turėtų būti įmanoma įveikti didesnius atstumus nei Taterso bandymo metu.
Viena iš problemų – užtikrinti, kad lazerio šviesa būtų tiksliai nukreipta ir patektų į priėmimo stotį. „Tai labai siauras spindulys; tokiu atstumu, kokiu dabar yra zondas „Psyche“, jo plotis, kol jis pasieks Žemę, bus tik keli šimtai kilometrų, – pasakojo A. Biswasas. – Taigi, jei jį nors truputį neteisingai nukreipsime, spindulys atsidurs Ramiajame vandenyne ar kur nors kitur. Visiškai nepastebėtume. Taigi, dėl to buvo daug nerimo.“
Vaizdo įrašas lazeriniu siųstuvu buvo perduodamas artimojo infraraudonųjų spindulių bangų ilgio bangomis, o jo kelionė iš zondo į Žemę truko 101 sekundę.
267 megabitų per sekundę greičiu perduodamą pranešimą priėmė Hale'o teleskopas Palomaro observatorijoje, o po to jis internetu buvo perduotas į JPL Pietų Kalifornijoje, kur vaizdo įrašas buvo atkurtas realiuoju laiku. Dėl tokio duomenų perdavimo greičio DSOC yra greitesnis už daugumą vietinių plačiajuosčių ryšių, rašo „New Scientist“.
