Nustatyta, kad keistą objektą, kuris kartais priartėja prie Saulės iki pat Saturno, o kartais nutolsta iki pat Urano, supa kintantis dulkių diskas, kuris keičia formą ir net gali imituoti žiedus.
Mažas Saulės sistemos kūnas 2060 Chironas yra vienas iš kentaurų – asteroidų, besisukančių tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų. Chironas yra vos 218 kilometrų skersmens ir jam būdingas kometoms būdingas aktyvumas.
2011 m. Chironas praskriejo priešais žvaigždę, kurią galime matyti iš Žemės. Tokie įvykiai vadinami žvaigždžių užtemimais, o pagal tai, kaip objektas užstoja žvaigždės šviesą, galima nustatyti užstojusio objekto formą ir dydį. Per 2011 m. įvykusį užtemimą pastebėta, kad žvaigždės šviesa šiek tiek (du kartus) sumenko dar prieš pačiam Chironui užtemdant žvaigždę – ir iškart po to. Tai leido astronomams interpretuoti reiškinį teigiant, kad Chironas turi dvigubą dulkių žiedų sistemą.
2018 m. lapkričio 28 d. Chironas užtemdė kitą žvaigždę. Planetų mokslo instituto Tuksone (Arizona) vyresnioji mokslininkė Amanda Sickafoose vadovavo komandai, kuri stebėjo užtemimą naudodama 1,9 m teleskopą, esantį Pietų Afrikos astronomijos observatorijoje Pietų Afrikos Respublikoje.
Lygiai po penkerių metų paskelbti jų tyrimo rezultatai iškėlė šiek tiek kitokią teoriją, nei 2011 m.
„Aptikome žvaigždės šviesos lygio sumažėjimus, nes ją užstojo Chirono branduolys, taip pat medžiaga, esanti už 300–400 km iš abiejų jo pusių“, – pareiškime teigė A. Sickafoose.
Chironui judant pro žvaigždę, A. Sickafoose komanda pastebėjo žvaigždės šviesos lygio sumažėjimus, kuriuos sukėlė dulkės, nutolusios 352, 344 ir 316 kilometrų spinduliu nuo Chirono centro. Kai Chironas nutolo nuo žvaigždės, mokslininkai pastebėjo dar du šviesos lygio sumažėjimus 357 ir 364 kilometrų atstumu nuo Chirono centro.
Jei Chironas turėtų tik du stabilius žiedus, būtų galima tikėtis tik dviejų simetriškų šviesos lygio sumažėjimo porų abiejose Chirono pusėse. Anomalus trečiasis kritimas vienoje kentauro pusėje liudija, kad situacija nėra tokia vienareikšmė. Be to, atrodo, kad paslaptingosios medžiagos sukelti šviesos lygio sumažėjimai atsirado už dešimčių kilometrų nuo 2011 m. išmatuotų žiedų vietų, o medžiagos sukeltų žvaigždžių šviesos lygio sumažėjimai taip pat skiriasi.
„Aplink Chironą aptiktos medžiagos vietos ir kiekiai pakankamai skiriasi nuo ankstesnių stebėjimų, kad būtų galima daryti prielaidą, jog aplink Chironą yra ne stabili žiedų sistema, o šiuo metu besiformuojanti medžiaga“, – sakė A. Sickafoose.
Kitą Chirono žvaigždės užtemimą 2022 m. gruodžio 15 d. Kotamijos astronomijos observatorijoje Egipte stebėjo Jose Luis Ortiz vadovaujama komanda iš Andalūzijos astrofizikos instituto Ispanijoje. Jie nustatė, kad medžiaga aplink Chironą vėl pasikeitė, ir aptiko tris simetriškas struktūras abiejose Chirono pusėse. Dvi iš jų yra siauros, o viena – plati, ir atrodo, kad kartu jos sudaro platų 580 km skersmens diską.
Šios aplink Chironą esančios medžiagos kilmė ir sudėtis lieka nežinoma, nors tikėtina, kad ji atkeliauja iš paties Chirono, galbūt kai įvyksta kometos branduolio skilimas ir jo sukeltas medžiagos išsiveržimas.
Tokie Chirono sukelti žvaigždžių užtemimai vyksta gana reguliariai, todėl ateityje astronomai galės toliau aiškintis, kas vyksta aplink tolimą, besikeičiantį mūsų Saulės sistemos kūną.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „The Planetary Science Journal“.
Parengta pagal „Live Science“.
