Dabar atrasta beveik Neptūno masės planeta prie labai mažos žvaigždės verčia suabejoti tokiu paprastu scenarijumi.
Žvaigždė LHS 3154 už Saulę mažesnė devynis kartus. Tai ne pati mažiausia žinoma žvaigždė, bet viena iš tokių; ši kategorija vadinama ultra-šaltomis nykštukėmis.
Jos planeta, LHS 3154b, yra bent 13,2 karto masyvesnė už Žemę, o vieną ratą aplink žvaigždę apsuka per 3,7 paros. Tai masyviausia planeta, aptikta prie ultra-šaltos nykštukės. Planetos masė ir spindulys rodo, kad sandara ji turbūt panaši į Neptūną.
Nors planetos ir žvaigždės masių santykis – bent 1:2800 – šiek tiek mažesnis, nei Jupiterio ir Saulės – apie 1:1000 – LHS 3154b egzistavimas yra sunkiai paaiškinamas.
Jupiteris susideda daugiausiai iš vandenilio ir helio, kurių protoplanetiniame diske buvo gausu. Tuo tarpu mažesnė planeta, tokia kaip LHS 3154b, turi daug sunkesnių elementų, galimai ir masyvų kietą branduolį, kuriems susidaryti reikėjo daug dulkių.
Tyrėjai išnagrinėjo galimą planetos formavimąsi skaitmeniniais modeliais ir nustatė, kad jai atsirasti reikėjo bent dešimt kartų masyvesnio protoplanetinio disko, nei būtų įprasta prie tokios masės žvaigždės.
Greičiausiai įmanomi ir kitokie planetos egzistavimo paaiškinimai – pavyzdžiui, migracija iš kitos žvaigždės planetinės sistemos – bet kol kas LHS 3154b kilmė lieka paslaptinga.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science“.
