Apie NSO Lietuvoje nemažai kalbėta atkūrus nepriklausomybę, tačiau vėliau šia tema nustota domėtis. Pastarąjį mėnesį gyventojų Vilniuje ir Kaune pastebėti nepaaiškinami dangaus šviesuliai vėl atgaivino šią diskusiją žiniasklaidos priemonėse bei socialiniuose tinkluose. Ufologas, portalo „NSO.lt“ bendraautorius Lukas Devita pabrėžia, kad domėjimasis šia tema mūsų šalyje vis kinta.
„Ši tema Lietuvoje banguoja: vis kyla ir vėl nusileidžia. Pastaraisiais metais naujų pastebėjimų bei diskusijų tikrai buvo mažiau, tačiau dabar jaučiamas suaktyvėjimas viso pasaulio kontekste, keisti reiškiniai vis dažniau pastebimi įvairiose pasaulio vietose“, – teigia specialistas.
Kai kuriuose regionuose fiksuojama dažniau
Pašnekovas atvirauja, kad dažniausiai Lietuvos NSO istorijoje fiksuoti įvykiai – mažų šviesų formacijos, kurių neįmanoma paaiškinti kaip lėktuvų, žvaigždžių, meteoritų ir kitų mums žinomų fizinių skraidančių objektų. Tokių per pastaruosius 30 metų buvo ne viena dešimtis.
„Vesdami internetinį Lietuvos NSO katalogą, atlikdami mėgėjišką tyrimą, pastebėjome, kad ryškėja tam tikra šalies anomalijų geografija. Daugiausiai galimų NSO žmonės nuolat minėjo matantys aplink Vilnių, Šiaulius ir pajūrio zonoje. O, pavyzdžiui, aplink Kauną tokių atvejų, istorijų, teko išgirsti žymiai mažiau“, – tęsia ufologas.
Jis pripažįsta, kad nemažai šių atvejų tikrai gali turėti ir ne anomalinį paaiškinimą: pastebėjimai Šiauliuose dažnai siejami su ten aktyviai vykdoma karine aviacija, o Vilniuje visuomet buvo daugiau žmonių, todėl daugiau ir istorijų.
Duomenys iš slaptų CŽV archyvų
Vienas žymiausių Lietuvos NSO atvejų užfiksuotas 1996 metais, netoli Vilniaus. Dviejų lietuvių policininkų pranešimas apie Vilniaus apylinkėse matytą skraidančią lėkštę buvo ilgai saugomas slaptuose JAV žvalgybos archyvuose. Vėliau visuomenei atvertuose CŽV dokumentuose rasti liudijimai sudomino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tyrėjus bei NSO mėgėjus.
„Išviešinti dokumentai tikrai keisti, bet jų autentiškumu neabejojama. Lietuvos NSO istorijai šis atvejis itin svarbus, nes jis vienintelis dokumentuotas net aukščiausiu instituciniu lygmeniu. Be to, nerasime ir kito varianto, kad tai patvirtintų policijos pareigūnai, kurie po šio įvykio davė interviu vienoje iš mūsų šalies radijo stočių“, – sako L.Devita.
Pašnekovas svarsto: kodėl ši informacija, tuo metu suskambėjusi ir vietinėje žiniasklaidoje, nugulė CŽV stalčiuose? Ar jau nepriklausomybės pradžioje bendradarbiaujančios Lietuvos ir JAV įstaigos nutarė dalintis tokio pobūdžio informacija?
Ataskaitoje teigiama, kad su NSO policininkai susidūrė apie vidurnaktį, Nemėžio miestelio apylinkėse, netoli kelio, vedančio į Medininkus. Esą pareigūnai J.Požera ir L.Kraujalis maždaug pusvalandį stebėjo sferos pavidalo objektą, kuris „pulsavo ir tai išsiplėsdavo, tai susitraukdavo“. Be to, minima, kad keistus šviesos reiškinius lydėjo ir elektros variklį primenantis garsas.
Liudijimai ant kojų sukėlė net ir specialiąsias tarnybas. Į įvykio vietą skubiai atvyko automobiliai su greitojo reagavimo būrio „Aras“ pareigūnais, specialiai treniruotais šunimis ir papildomomis policijos pajėgomis. Atlikti įvairūs matavimai, magnetofonu įrašyti garsai, kurie apylinkėse, įvairių liudininkų teigimu, girdėjosi ir po NSO dingimo.
„Be abejo, tai buvo laikas, kai atmosfera šalyje buvo kur kas labiau įtempta nei dabar, iškart buvo mąstoma apie karinius objektus, jų saugumą, todėl buvo daug reakcijos, dokumentacijos, įrašų. Iš visų Lietuvoje fiksuotų įvykių, šis turbūt įtikinamiausias ir panašu, kad tikrai yra įvykęs“, – sako pašnekovas.
1996 m. NSO pasirodymą plačiai skelbė žiniasklaida, o komisaras V.Juchnevičius davė ne vieną interviu. Jis skeptiškai vertino galimybę, kad policininkai galėjo pamatyti NSO. Anot jo, žolė galėjo būti išguldyta meteorologinių reiškinių, o keistus garsus skleidė šalia esantys kūdros gyventojai. Nepaisant to, šiuos įvykius liudijantys išslaptinti CŽV dokumentai išlieka populiarūs tarp NSO tyrėjų dar ir dabar.
Išgarsino žymus kanalas „Discovery“
Dar vienas reikšmingas ir plačiai užfiksuotas įvykis Lietuvoje atsitiko dar 1991 m. Tąkart dokumentuojant sausio įvykius Vilniuje virš Lietuvos respublikos Seimo neva fiksuotas NSO. Teigiama, kad jį nufilmavo Sovietų žvalgyba, naudodama naktinio matymo įrangą. Keista tai, kad ši video medžiaga išpopuliarėjo tik 1999 metais, kai buvo parodyta per kanalo „Discovery“ dokumentinį filmą.
Beveik dviejų valandų trukmės dokumentiniame filme apie neatpažintus skraidančius objektus buvo parodytas ir Vilniuje filmuotas keliasdešimties sekundžių epizodas. Dokumentinio filmo autoriai tvirtino, kad neatpažintą skraidantį objektą filmavo iš Maskvos atsiųsti pareigūnai, o medžiagą televizija gavo iš specialiųjų Rusijos tarnybų.
„Žmonėms kalbėjo, kad tomis dienomis kažkas ant Seimo stogo vis švytėjo. Yra liudininkų, kurie teigė, kad epizodiškai buvo matoma tam tikra iliuminuojanti šviesa, kurios šaltinį sunku paaiškinti ar įregėti chaotiškoje to meto Vilniaus centro aplinkoje“, – sako pašnekovas.
Be to, kitame šio filmo epizode rodomas ir kitas to paties laikmečio siužetas: autoriai teigia, kad tas pats objektas vėliau šmėžavo, skraidė ir aplink Vilniaus televizijos bokštą. Šaltinių teigimu, tuomet Lietuvą aplankė didžiulis švytintis objektas, kūgio formos, „plūduriuojantis“ ore ir staigiai, dideliu greičiu galintis keisti savo buvimo vietą.
Vėliau šis filmas pakartotinai parodytas ir 2001 m., o tik tada pritraukė ir vietinės žiniasklaidos dėmesį. Vasario 16 d. rodytų filmu susidomėję portalai vėliau citavo tų dienų liudininkus: jie teigė, kad ant Seimo stogo yra labai mažai vietos, be to visur aplink budėjo snaiperiai. Apie jokius tądien pasirodžiusius NSO duomenų neturėjo ir Vidaus saugumo departamentas, Seimo administracija.
„Prieš porą dešimtmečių, kai ši istorija išpopuliarėjo, viename Lietuvos laikraščių buvo pasirodęs interviu su Vilniaus fizikais, su pavardėmis, kurie atvirai paneigė šį atvejį – esu beveik užtikrintas, kad čia nieko mįslingo nėra, nes jie pripažino, kad buvo naudota speciali, tuomet inovatyvi, ir šviesą skleidžianti naktinio matymo įranga“, – NSO teoriją paneigia L.Devita.
