Natūralu, kad astronomai nori kuo greičiau aptikti, identifikuoti ir klasifikuoti naujai pasirodžiusias supernovas (kaip ir kitus trumpalaikius spinduliuotės šaltinius), taigi kuriami įvairūs automatizuoti tam skirti įrankiai.
Dabar pristatytas pirmas įrankis, automatizuojantis visą procesą nuo šaltinio aptikimo iki supernovos tipo nustatymo.
Atskiros proceso dalys – naujo šaltinio fiksavimas, jo spektro išmatavimas, supernovos klasifikavimas – automatizuotos jau seniau, bet vis reikėdavo žmogaus įsikišimo. Naujasis įrankis, pavadintas „BTSbot“ (angl. Bright Transient Survey bot), apjungia elementus į vientisą procedūrą.
Praeitą savaitę paskelbta apie pirmą sėkmingą įrankio pritaikymą. Cefėjo žvaigždyne spalio 3 dieną sužibo naujas šviesos šaltinis, dabar kataloguotas kaip SN2023tyk. Šaltinį aptiko automatizuota observatorija „Zwicky Transient Facility“, kuri kasnakt fotografuoja visą matomą dangaus skliautą.
Realiu laiku sekdamas jos duomenis, „BTSbot“ užfiksavo šaltinio atsiradimą spalio 5 dieną. Tada jis nusiuntė užklausą kitam automatizuotam teleskopui „SED Machine“ Palomaro observatorijoje.
Gavęs šaltinio spektrą, įvertino, jog tai greičiausiai supernova ir nusiuntė užklausą sistemai „SNIascore“, kuri skirta supernovų klasifikacijai pagal spektrą.
Atsakymas, jog SN2023tyk yra Ia tipo supernova – baltosios nykštukės sprogimas – gautas ir viešai paskelbtas spalio septintą. Mažiau nei keturios paros nuo pirmo užfiksavimo iki klasifikacijos paskelbimo – daug geresnis rezultatas, nei būdavo anksčiau. Be to, viskas pasiekta be žmonių įsikišimo, taigi astronomai gali skirti savo laiką sudėtingesnei analizei.
Iš vieno rezultato daryti išvadų apie įrankio greitį nereikėtų, bet bandymai su dirbtiniais duomenimis rodo, kad jis sėkmingai aptinka ir klasifikuoja daugiau supernovų, nei žmonės – 99 proc., o ne 95 proc.– ir padaro tą vidutiniškai 7,5 valandos anksčiau.
Algoritmą pristatantis straipsnis žurnale „arXiv“.
