Mokslininkai analizuoja asteroido Bennu mėginius nuo tada, kai rugsėjo 24 d. jie buvo išmesti iš kosminio aparato ir kapsulė sėkmingai nukrito į Jutos dykumą (JAV). Pagrindinis tyrėjas Dante Lauretta iš Arizonos universiteto žurnalistams Hiustono Johnsono kosmoso centre sakė, kad tai yra „mokslinis lobis“.
Anglimi turtingi asteroido fragmentai – didžiausias kada nors turėtas toks krovinys – „padės ištisoms mokslininkų kartoms tirti gyvybės kilmę mūsų pačių planetoje“, sakė NASA administratorius Billas Nelsonas.
Mokslininkai taip pat paskelbė, kad misija, kurios metu mėginiai po trejus metus trukusios beveik 100 milijonų kilometrų kelionės buvo atgabenti į Žemę, buvo dar sėkmingesnė, nei iš pradžių tikėtasi.
Pirminis misijos tikslas buvo surinkti kiek daugiau nei 60 gramų asteroido medžiagos, kurią mokslininkai ištirtų naujose, specialiai šiai misijai pastatytose švariose patalpose.
Tačiau pirmą kartą atidarius talpyklos dangtį, mokslininkai aptiko „papildomą asteroido medžiagą“, padengusią kolektoriaus galvutę, talpyklos dangtį ir pagrindo išorę. NASA teigimu, papildomos medžiagos buvo tiek daug, kad dėl to net užtruko detalus pirminio mėginio surinkimo procesas.
„Tai vyko lėtai ir kruopščiai“, – sako D. Lauretta. Juodos dulkės ir dalelės buvo išsibarsčiusios aplink išorinį kameros kraštą. „Tai jau mokslinis lobis“, – teigia mokslininkas.
Kol kas atlikta tik „greitoji“ analizė, įskaitant skenavimą elektroniniu mikroskopu, infraraudonųjų spindulių matavimus, rentgeno spindulių difrakciją ir cheminių elementų analizę.
Rentgeno spindulių kompiuterinė tomografija taip pat buvo naudojama vienos iš dalelių trimačiam kompiuteriniam modeliui sukurti, pranešė NASA – tai išryškino įvairialypį mėginio vidų. Būtent šis pirminis žvilgsnis leido įrodyti, kad mėginyje gausu anglies ir vandens.
B. Nelsonas pabrėžė, kad ligšioliniai tyrimai tėra preliminarus įvertinimas, o tikrasis darbas dar tik prasidės.
„Beveik viskuo, ką darome NASA, siekiame atsakyti į klausimus apie tai, kas esame ir iš kur esame kilę. Tokios misijos, kaip „OSIRIS-REx“, padės geriau suprasti asteroidus, kurie gali kelti grėsmę Žemei, ir žvilgtelėti į tai, kas slypi už jos ribų, – sakė jis. – Mėginys grįžo į Žemę, bet dar laukia daug mokslo... tokio mokslo, kokio dar nematėme“.
Asteroido uolienos ir dulkės bus tyrinėjamos „ateinančius dešimtmečius“, rašoma NASA pranešime spaudai. Taip pat teigiama, kad mėginiai „leis suprasti, kaip susiformavo mūsų Saulės sistema, kaip Žemėje galėjo atsirasti gyvybės pirmtakai ir kokių atsargumo priemonių reikia imtis, kad būtų išvengta asteroidų susidūrimų su mūsų gimtąja planeta“.
„Anglies turtingų medžiagų gausa ir gausiai aptinkami vandens turintys molio mineralai yra tik kosminio ledkalnio viršūnė“, – sako D. Lauretta. – Šie atradimai, kuriuos pavyko padaryti dėl ilgus metus trukusio atsidavusio bendradarbiavimo ir pažangiausio mokslo, skatina mus siekti suprasti ne tik mūsų dangiškąją kaimynystę, bet ir gyvybės užuomazgų potencialą. Su kiekvienu Bennu atradimu artėjame prie mūsų kosminio paveldo paslapčių atskleidimo“.
Per ateinančius dvejus metus mokslininkai toliau tirs mėginius. Mažiausiai 70 proc. jų liks Johnsono kosmoso centre, kad JAV ir viso pasaulio ekspertai galėtų atlikti tolesnius tyrimus. Papildomi mėginiai bus paskolinti Smitsono institutui, Hiustono kosmoso centrui ir Arizonos universitetui, kad juos būtų galima eksponuoti visuomenei.
Tuo tarpu „OSIRIS-REx“ misija, kuriai vadovauja NASA Goddardo kosminių skrydžių centras, tęsiasi. Nuskraidinęs Bennu mėginius, erdvėlaivis taikosi į asteroidą Apophis, kai jis 2029 m. labiausiai priartės prie Žemės.
Dar neseniai buvo manoma, kad Apophis 2068 m. gali sukelti grėsmę Žemei, tačiau prieš dvejus metus jis buvo išbrauktas iš Europos kosmoso agentūros sudaryto „rizikos sąrašo“.
Parengta pagal „The Guardian“.
