Ankstesniais skaičiavimais, tikimybė, kad į Žemę kažkada tarp 2175 m. ir 2199 m. atsitrenks Bennu, buvo 1 iš 2700.
Dvejus metus atidžiai stebėjusi Bennu, NASA galėjo geriau suprasti jo būsimą orbitą ir patikslinti jo susidurimo su Žeme tikimybę.
„OSIRIS-REx“ [NASA kosminio aparato] duomenys mums suteikia daug tikslesnės informacijos, todėl galime labai tiksliai apskaičiuoti būsimą Bennu trajektoriją iki 2135 m., – pranešime teigia pagrindinis tyrimo autorius Davide Farnocchia iš Artimų Žemei objektų tyrimų centro (CNEOS). – Dar niekada anksčiau taip tiksliai nemodeliavome asteroido trajektorijos.“
Tikimybė, kad asteroidas susidurs Žeme, šiek tiek padidėjo – iki 2300 m. ji bus maždaug 1 iš 1750. Labiausiai tikėtina susidūrimo data, kai orbitos, kaip prognozuojama, bus artimiausios, yra 2182 m. rugsėjo 24 d. NASA duomenimis, šią dieną susidūrimo tikimybė yra 1 iš 2700, t. y. apie 0,037 proc.
„Nors tikimybė, kad jis trenksis į Žemę, yra labai maža, Bennu išlieka vienu iš dviejų pavojingiausių žinomų asteroidų mūsų Saulės sistemoje – kartu su kitu asteroidu, vadinamu 1950 DA“, – skelbia NASA.
NASA ir kitos observatorijos stebi Saulės sistemoje aptiktų objektų orbitas, ypač daug dėmesio skirdamos 140 metrų ir didesniems arti Žemės esantiems objektams (angl. near Earth objects, NEO), kurie, jei susikirstų su Žeme, galėtų sukelti katastrofą. Stebėdami orbitas astrofizikai gali įvertinti būsimas objektų orbitas ir numatyti, ar jie atsidurs mūsų Saulės sistemos dalyje.
Kol kas „nė vienas žinomas didesnis nei 140 metrų dydžio asteroidas neturi didelės tikimybės per artimiausius 100 metų pataikyti į Žemę“, teigia NASA.
Šių metų birželį Lrytas.lt pranešė, kad vienai komandai pavyko pažvelgti dar toliau į ateitį taikant kitokius metodus.
„Įvertinti susidūrimo riziką ilgesniu laikotarpiu yra iššūkis, nes didėja orbitos neapibrėžtumas. Siekdami įveikti šį apribojimą, analizuojame minimalaus orbitų susikirtimo atstumo (angl. Minimum Orbit Intersection Distance, MOID), kuris padeda nustatyti artimiausius galimus asteroido ir Žemės susidūrimus, raidą, – straipsnyje aiškino komanda. – MOID evoliucija išryškina NEO, kurie ilgesnį laiką būna netoli Žemės, ir mes siūlome metodą, leidžiantį įvertinti didelio susidūrimo su Žeme tikimybę šiais laikotarpiais.“
Taikydama šį metodą, komanda galėjo atmesti daugumos arti Žemės esančių objektų galimybę susidurti su mūsų planeta per artimiausią tūkstantį metų. Komandos teigimu, tikimybė, kad į mus trenksis asteroidas, atrodo gana maža: labiausiai tikėtino objekto – asteroido 7482 (1994 PC1) – susidūrimo su Žeme tikimybė yra tik 0,00151 proc.
Nors grėsmė nedidelė, kosminiai objektai vis dėlto gali mus nustebinti – todėl JAV ir Kinija rengia pasiūlymus, kaip prireikus nukreipti kosminį objektą nuo Žemės naudojant raketų smūgius, rašo „IFLScience“.
