Misija buvo itin sėkminga – Indijos tyrimai mūsų palydove patvirtino, kad Mėnulyje yra sieros – infrastruktūros kūrimo sudedamosios dalies, kuri gali būti labai svarbi būsimoms Mėnulio bazėms. Taip pat Indijos prietaisai išmatavo Mėnulio temperatūrą, po Mėnulio paviršiumi aptiko ledą ir tikriausiai užfiksavo Mėnulio drebėjimą.
Ouyangas Ziyuanas, dažnai vadinamas Kinijos Mėnulio programos tėvu, kinų kalba leidžiamam laikraščiui „Science Times“ sakė, kad Indijos erdvėlaivis „Chandrayaan-3“ yra toli nuo Mėnulio pietų ašigalio ir yra ties 69 laipsniais pietų platumos, o Mėnulyje pietų ašigalis prasideda maždaug nuo 88,5 iki 90 laipsnių pietų platumos.
Nors jis gali būti teisus teigdamas, kad Indija techniškai nenusileido Mėnulio pietų ašigalyje, Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) to ir neteigė. Kosminis aparatas nusileido maždaug už 600 km nuo Mėnulio pietinio ašigalio, kur jį užfiksavo NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“.
Indijos kosmoso tyrimų agentūra (ISRO) aiškiai teigė, kad nusileido arčiau pietų ašigalio nei bet kuri kita valstybė. Tai įspūdingas pasiekimas ir reikšminga misija, kuri jau dabar leidžia sužinoti apie įdomią Mėnulio grunto cheminę sudėtį, rašo „IFLScience“.
