Mokslininkai ilgai diskutavo, ar ankstesnių Veneros misijų metu užfiksuoti intriguojantys šviesos blyksniai yra žaibų išlydžių planetoje įrodymas. Jei tie blyksniai iš tiesų yra žaibai, būsimos misijos į vėjuotą planetą turi būti suprojektuotos taip, kad būtų pakankamai stiprios, jog atlaikytų žaibus, kurie, kaip žinoma, Žemėje sugadina elektronikos prietaisus.
Be to, žaibai Veneroje reikštų, kad Žemės kosminė kaimynė prisijungtų kelių kitų planetų – t.y. Žemės, Jupiterio ir Saturno – kuriose žaibuoja. Žaibai Veneroje būtų unikalūs ir tuo, kad jie egzistuotų nepaisant to, jog Veneros debesyse nėra vandens – medžiagos, kuri laikoma svarbiausia elektros krūvių susidarymui.
Taigi, mokslininkus jaudina žaibų Veneroje galimybė, tačiau to įrodymai kol kas buvo paviršutiniški.
Dabar naujas tyrimas atskleidė, kad labai tikėtina, jog aptiktus šviesos blyksnius sukelia Veneros atmosferoje degantys meteorai.
Darydama prielaidą, kad Veneroje krinta panašus meteorų skaičius kaip ir Žemėje, mokslininkų komanda apskaičiavo, kiek blyksnių šie kosminiai akmenys turėtų sukelti. Tuomet palygino šiuos duomenis su blyksniais, užfiksuotais planetos atmosferoje dviejų tyrimų metu.
Rezultatai parodė, kad kosminės uolienos „gali būti atsakingos už didžiąją dalį ar net galbūt visus pastebėtus blyksnius, taigi, žaibai neatrodo keliantys grėsmę misijoms“, – teigiama tyrime.
Ankstesnių JAV, Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos misijų Veneroje duomenyse buvo signalų, kuriuos mokslininkai jau seniai interpretavo kaip žaibus, ir įtarė, kad jie vyksta netgi dažniau nei Žemėje.
Tačiau pastaruoju metu tiek prie Saturno skriejantis „Cassini“, tiek prie Saulės skriejantis „Parker Solar Probe“ Veneroje „ieškojo, bet nerado radijo signalų iš žaibų“, naujajame tyrime rašo mokslininkai.
Tokie tyrimai yra svarbūs planuojant būsimas misijas į Venerą – ypač atsižvelgiant į tai, kad neseniai planetos paviršiuje aptiktas galimai aktyvus ugnikalnis rodo, jog šis pasaulis vis dar gali būti geologiškai aktyvus.
Jei žaibo smūgis iš tiesų kelia pavojų, zondams, kurie bandys nusileisti ant Veneros paviršiaus, arba zondams, kurie mėnesius plūduriuos tirštoje atmosferoje, reikės apsaugos.
Nors dėl ugnikalnių išsiveržimų paviršiuje vis dar gali žaibuoti, naujojo tyrimo išvadose teigiama, kad apskritai tai nesukelia didelės grėsmės būsimoms misijoms.
Mokslininkai teigia, kad zondai, kurie greitai nusileis Veneros atmosferoje, „yra saugūs“. Tarp tokių zondų yra ir NASA projektas DAVINCI (angl. Deep Atmosphere Venus Investigation of Noble Gases, Chemistry, and Imaging), kuris, kaip planuojama, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje panirs į planetos atmosferą.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research“.
Parengta pagal „Live Science“.
