Pagal dabartinę politiką NASA ir dauguma jos tarptautinių partnerių ketina eksploatuoti TKS iki 2030 m – nes vėliau jos pagrindinė struktūra bus per daug susidėvėjusi, kad galėtų toliau saugiai priimti astronautus. Problema – kaip saugiai utilizuoti 100 tonų sveriančią konstrukciją?
Iškelti ją į aukštesnę orbitą neįmanoma, nes tam reikėtų milžiniškų energijos kiekių ir kosminiam laivui tektų tokia apkrova, dėl kurios jis galėtų subyrėti. Alternatyva – kontroliuojamas nusileidimas į atmosferą, kur TKS sudegs, o išlikusios nuolaužos nukris į negyvenamą vandenyno regioną.
Iš pradžių buvo sumanyta TKS į norimą orbitą išstumti rusų robotizuotais krovininiais laivais „Progress“ – tačiau metus trukęs NASA ir TKS partnerių tyrimas parodė, kad „Progress“ variantas neveiks taip, kaip norima. NASA nepaminėjo ir to, kad Rusija turi palikti stotį 2028 m., o blogėjantys Rusijos ir kitų partnerių santykiai ankstesnį planą daro ne itin patikimą.
Kaip alternatyvą NASA Amerikos bendrovėms pateikė pasiūlymą sukurti Jungtinių Valstijų deorbitinį erdvėlaivį (angl. United States Deorbit Vehicle, USDV), kuris bus naudojamas galutiniam etapui po to, kai stotis natūraliai nusileis į žemesnį aukštį – nes jos orbita žemėja.
Naujasis laivas bus arba modifikuotas jau egzistuojantis, arba visiškai naujos konstrukcijos. Galimiems erdvėlaivio kūrėjams siūloma fiksuota kaina, t. y. išlaidos ir iniciatyvinis susitarimas, pagal kurį bus finansuojamas projektavimas, kūrimas, bandymai ir įvertinimas, o po to – faktinė statyba ir dislokavimas.
Kadangi kosminis laivas turi tik vieną galimybę įvykdyti savo misiją, NASA tikisi, kad jo sistemose nebus įdiegta pernelyg didelė perteklinių funkcijų dozė, rašo „New Atlas“.
