Tai buvo meteorito – vadinamo Erg Chech 002, kuris yra seniausia kada nors rasta vulkaninė uoliena – gabalai.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Communications“, mokslininkai išanalizavo švino ir urano izotopų kiekį meteorite ir apskaičiavo, kad meteorito amžius yra apie 4,56556 mlrd. metų (su 120 000 metų paklaida). Tai vienas tiksliausių kada nors apskaičiuotų iš kosmoso atkeliavusio objekto amžių, o mokslininkų rezultatai taip pat verčia abejoti kai kuriomis įprastomis prielaidomis apie ankstyvąją Saulės sistemą.
Saulės sistema ir aliuminis
Maždaug prieš 4,567 mlrd. metų mūsų Saulės sistema susiformavo iš didžiulio dujų ir dulkių debesies. Tarp daugelio šio debesies elementų buvo ir aliuminis, kuris buvo dviejų formų.
Pirmoji yra stabili forma – aliuminis-27. Antroji – aliuminis-26: radioaktyvus izotopas, daugiausia susidarantis sprogstančiose žvaigždėse, kuris laikui bėgant skyla į magnį-26.
Aliuminis-26 yra labai naudinga medžiaga mokslininkams, norintiems suprasti, kaip formavosi ir vystėsi Saulės sistemam. Kadangi jis laikui bėgant skyla, mokslininkai gali jį naudoti įvykių datavimui.
Aliuminio-26 skilimas svarbus ir dėl kitos priežasties: tyrėjai mano, kad jis buvo pagrindinis šilumos šaltinis ankstyvojoje Saulės sistemoje. Šis skilimas turėjo įtakos mažų primityvių uolienų, kurios vėliau susijungė į planetas, lydymuisi.
Tačiau, anot mokslininkų, norint panaudoti aliuminį-26 praeičiai suprasti, reikia žinoti, ar jis buvo pasklidęs tolygiai, ar vienose vietose buvo susitelkęs tankiau nei kitose – o norint tai išsiaiškinti reikia tiksliau apskaičiuoti absoliutų kai kurių senovinių kosmoso uolienų amžių.
„Žiūrėdami tik į aliuminio-26, to padaryti negalėsime, nes jis gana greitai suyra (maždaug po 705 000 metų pusė aliuminio-26 mėginio bus skilusi į magnį-26), tačiau sujungus duomenis apie aliuminį-26 su duomenimis apie uraną ir šviną, galima šiek tiek pasistūmėti į priekį“, – teigia mokslininkai.
Yra du svarbūs urano izotopai (uranas-235 ir uranas-238), kurie skyla į skirtingus švino izotopus (švino-207 ir švino-206). Urano izotopų pusėjimo trukmė yra daug ilgesnė (atitinkamai 710 mln. metų ir 4,47 mlrd. metų), o tai reiškia, kad juos galima naudoti norint tiesiogiai nustatyti, prieš kiek laiko įvyko tam tikras įvykis, rašo tyrėjai.
Meteoritų grupės
Erg Chech 002 yra vadinamasis nesugrupuotas achondritas, nurodo mokslininkai.
Achondritai – tai uolienos, susidariusios iš išsilydžiusių planetesimalių, t. y. kietų gabalų dujų ir nuolaužų debesyje, iš kurio susidarė Saulės sistema. Daugelio Žemėje randamų achondritų šaltiniai identifikuoti.
Dauguma jų priklauso vadinamajai HED (angl. Howardite-Eucrite-Diogenite) grupei, kuri, kaip manoma, atsirado iš Vestos 4 – vieno didžiausių Saulės sistemos asteroidų. Kita achondritų grupė vadinama angritais, kurie visi turi bendrą nenustatytą motininį kūną.
Dar kiti achondritai, tarp jų ir Erg Chech 002, yra „nesugrupuoti“: jų motininiai kūnai ir „giminystės ryšiai“ nežinomi.
Aliuminio sklaida
Tyrinėdami Erg Chech 002 mokslininkai nustatė, kad jame gausu švino-206 ir švino-207, taip pat palyginti daug nesuirusio urano-238 bei urano-235.
Būtent visų švino ir urano izotopų santykio matavimas padėjo mokslininkams taip tiksliai įvertinti uolienos amžių.
Tyrėjai palygino apskaičiuotą uolienos amžių su anksčiau paskelbtais Erg Chech 002 aliuminio-26 duomenimis, taip pat su įvairių kitų achondritų duomenimis – ir nustatė, kad Erg Chech 002 motininis kūnas turėjo susiformuoti iš medžiagos, kurioje aliuminio-26 yra tris ar keturis kartus daugiau nei angritų motininiame kūne.
Tai rodo, kad aliuminis-26 iš tiesų buvo gana netolygiai pasiskirstęs Saulės sistemą suformavusiame dulkių ir dujų debesyje.
Mokslininkų rezultatai padeda geriau suprasti ankstyviausius Saulės sistemos vystymosi etapus ir besiformuojančių planetų geologinę istoriją.
